Marcinkevičius was born in 1930 in Važatkiemis, Prienai district. In 1954 he graduated from Vilnius University History and Philology faculty with a degree in Lithuanian language and Literature. He joined the Communist party in 1957. He worked for a number of years as vice-chairman of the board of the official Union of Lithuanian Writers. He died in Vilnius.
Having grown up during the post-war period, Marcinkevičius evokes in his poetry a romanticized version of childhood spent in the Lithuanian countryside, of first love, of man's relationship with nature. In his poetry specific and solid peasant thinking is combined with a mind seeking to draw broad general conclusions, and the tradition of Lithuanian poetry singing the Earth's praises with contemporary modes of poetic thought. As a poet, he has sought to grasp the essence of national experience and give it fresh artistic expression. In his lyrical verse Marcinkevičius strives to comprehend the real meaning of what is going on inside man and society and moves the reader with his ardent lyrical confessions.
For most his life Justinas Marcinkevičius lived and wrote during the complex times of Soviet totalitarianism. He defended the cultural self-awareness of his nation. The poet brought back humanistic idea in describing a man, continued on the romantic and lyric poetry tradition, valued the aesthetic side of literature, as opposed to the heroic and propagandistic style of socialist realism. Marcinkevičius wrote poems in a romantic and modern style. Justinas Marcinkevičius is regarded as one of the most prominent members of Sąjūdis.
"Ak, žodžiai, žodžiai,/ Sielų nuogumą dangstom jais kaip rūbą."
"Darbas - kaip malda./ Kuo nuoširdesnis, tuo brangesnis dangui."
"Tikėti lengva. Daug sunkiau gyventi."
"Rytojum nesirūpink - rytojus/ Pats pasirūpins savimi..."
"Jei kuo ir šviečiam - tai gerais darbais."
"Bijok laimingų, jeigu jų yra,/ Nes jiems nereikia nei dangaus, nei meilės."
"Aš vienas savo kūne - niekas kitas/ Jo nepažįsta ir nejaučia. Niekas."
"Ten knygos dega! Knygos dega... Knygos!/ Vienintelė šviesa tokioj tamsoj,/ Vienintelė paguoda... Dieve mano,/ Kaip tai baisu! Tarytum žmonės dega./ Tarytum žmonės..."
"Viskas sakai negaliu/ bet vis viena kalbi ar šauki."
"... tirštėja tamsa ir/ gali jau matyti save/ ir verkti dėl savo gyvenimo/ taigi dėl šito vienintelio/ vieno nepakartojamo - ak!"
Pirmiausia perskaičiau "Mažvydą" ir tikrai likau sužavėta. Tačiau po to skaičiau "Mindaugą" ir likau nieko nesupratus. Eilinis skaitalas apie istorinę asmenybę. Džiugu buvo tai, kad tik dviejų dalių drama-poema ir greit perskaičiau..
Justinas Marcinkevičius vienas iš nuobodžiausių poetų/ rašytojų iš kiek teko skaityt. Privalomoje programoje yra tikrai geresnių knygų/novelių/dramų/ eilėraščių rinkinių.
Labai Lietuvą mylėjusio lietuvio kūryba, kuri „užkrės“ meile Lietuvai. „Aš tikrai myliu Lietuvą. Ar mylit ją jūs?“ M. Mikutavičius MAŽVYDAS (iškilmingai)
Mėginsime sudėti pirmą žodį. Klausykitės gerai… Širdim klausykit! Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų Pajusite medaus ir kraujo skonį, Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant, Užuosit šieno ir liepynų kvapą, Regėsit baugų debesio šešėlį Per lauką bėgant…Taigi pamėginkim.
(Skiemenuoja vienas)
“El-ie” bus “Lie”, “tė-u” bus “tu”, “vė-a” bus “va”. Kartokite! Kartokit ir klausykit. Tamsoje girdėti neaiškus murmesys
Ar girdit jau?
Skiemenavimas garsėja ir ryškėja. Pakilę nuo stalo, visi priartėja prie Mažvydo
CHORAS “El-ie” tai “Lie”, “tė-u” tai “tu”, “vė-a” tai “va”…
MAŽVYDAS (šaukia)
Ar girdit?
CHORAS (sunkiai ir nedarniai sudeda iš skiemenų)
Lii-eeet-uvvv-aaa…
MAŽVYDAS
Visi kartu! Dar sykį!
CHORAS (darniau)
Lie-tu-va! Justinas Marcinkevičius drama “Mažvydas”
Norėdama užlopyti mokykloje neperskaitytos literatūros stokas, nusprendžiau perskaityti Justino Marcinkevičiaus trilogiją, kurią sudaro trijų žymių Lietuvos veikėjų likimų dramos: Karaliaus Mindaugo, Martyno Mažvydo bei Lauryno Stuokos-Gucevičiaus. Autoriaus apmąstymai bei požiūris į istoriją labai lakoniškai išsakyti veikėjų lupomis, pabrėžia nacionalinės savimonės kūrimąsi, parodo Lietuvos raidą bei aptaria žmogaus svarbą tautos likime bei kūrime. Džiaugiuosi, jog pagaliau perskaičiau šio autoriaus kūrinius.
Tik suprantu, kad man labai patinka Justinas Marcinkevičius ir jo kūryba! Turtinga, nuostabi lietuvių kalba bei gebėjimas net ir sąlyginai trumpame tekste paliesti viduje, pasąmonėje kažką, kad lieki sujaudintas ir susimąstęs.