Though past retirement age, a dog is looking for a worthwhile job and in his search becomes an actor, bouncer, teacher, and foster-parent to thirty kittens.
Christine Nöstlinger was an Austrian writer best known for children's books.
By her own admission, Nöstlinger was a wild and angry child. After finishing high school, she wanted to become an artist, and studied graphic arts at the Academy of Applied Arts in Vienna. She worked as a graphic artist for a few years, before marrying a journalist, Ernst Nöstlinger, with whom she had two daughters.
The majority of Nöstlinger's production is literature for children and for young people, and she also writes for television, radio and newspapers. She centres on the needs of children in her work, with an anti-authoritarian bent. She does not shy away from tackling difficult subjects like racism, discrimination and self-isolation.
Her first book was Die feuerrote Friederike, published in 1970, which she illustrated herself. The book was published in English in 1975 as Fiery Frederica.
Awards and recognition:
Deutscher Jugendliteraturpreis (German Youth Literature Prize) 1973, 1988 Friedrich Bödecker Prize 1972 Kinder- und Jugendbuchpreis der Stadt Wien (Viennese Youth Literature Prize) (five-time winner) Österreichischer Staatspreis für Kinder- und Jugendliteratur (Austrian Youth Literature Prize) 1974, 1979 Hans Christian Andersen Award 1984 Tolereis des österreichischen Buchhandels für Toleranz in Denken und Handeln 1998 Zürcher Kinderbuchpreis "La vache qui lit" (Zurich Youth Literature Prize) 1990 Erster Preis der Stiftung Buchkunst 1993 The inaugural Marsh Award for Children's Literature in Translation for Der Hund kommt! (English: A Dog's Life, translated by Anthea Bell) 1996 Wildweibchenpreis 2002 Astrid Lindgren Memorial Award 2003
Linksma istorija, kurią lengva ir smagu skaityti. Tik užkliuvo tai, kad pagrindinis herojus, kuris drąsus, sumanus, gudrus, išradingas ir kuriuo turėtų būti žavimasi, šioje istorijoje itin dažnai elgiasi nusižengdamas bendroms taisyklėms, dažnai siekdamas savo tikslų nekreipia dėmesio į tai, kad vienaip ar kitaip pakenkia kitiems, kurie kaip ir nieko blogo nepadarė.
Keletas citatų:
* Jeigu aš tuojau negausiu išsitiest lovytėje, iškrisiu iš klumpių ir mano strėnoms bus sudie, galėsiu mesti į mėšlyną! * Vaikai nemėgsta rankioti, ką išbarstę. Ir dar jiems nepatinka žmonės, verčiantys rankioti, kas išbarstyta. * Ligoninės, kaip matyti, skirtos ne tik mirti. Jos visai tinkamos ir ligoniams išgydyti! * Nieko nėra blogiau mažyliams už barnius ir rietenas. Jie užteršia sielas. Ir to purvo jau neišvalysi. Ir neišlaižysi. Ir muilas su vandeniu nieko nepadės. * Katėms reikia mėsos ir pieno. Ir kad kas nors paglostytų. Visa kita ateis savaime. * Kai sąžinė tampa nors truputį švaresnė, apima geras jausmas. * Kad atliktum pareigą, kartais gyvenime turi būti baisiai bjaurus. * Deja, ne visada žmogus gauni tai, ką esi dorai užsitarnavęs. * Jei visada paliekame politiką tiems, kurie iš jos padaro fe, kokią bjaurastį, tai nereikia stebėtis, kad niekas nesikeičia į gera. * Darbas, kuriam reikia vaizduotės, daug smagesnis! * Nors tu šikine dangų rėžyk - niekas nepadės! * Daug ką praleidi, jeigu niekad neišeini į platųjį pasaulį. Bet daug praleidi ir nebūdamas namie.