Wie kommt man zu einer Punkfrisur? So bunt und grell, daß manche Leutevor sich hinmurmeln "Oh Gott, diese Jugend von heute ..." Kathi hat Glück.Kathi hat nämliche Läuse. Da müssen die langen Haare weg. Und Kathis Großmutterist Friseuse. Die macht genau die Frisur, die sich Kathi wünscht. Was diebeiden sonst noch unternehmen, und warum am Montag alles ganz anders ist,steht in diesem vergnüglichen Buch.
Christine Nöstlinger was an Austrian writer best known for children's books.
By her own admission, Nöstlinger was a wild and angry child. After finishing high school, she wanted to become an artist, and studied graphic arts at the Academy of Applied Arts in Vienna. She worked as a graphic artist for a few years, before marrying a journalist, Ernst Nöstlinger, with whom she had two daughters.
The majority of Nöstlinger's production is literature for children and for young people, and she also writes for television, radio and newspapers. She centres on the needs of children in her work, with an anti-authoritarian bent. She does not shy away from tackling difficult subjects like racism, discrimination and self-isolation.
Her first book was Die feuerrote Friederike, published in 1970, which she illustrated herself. The book was published in English in 1975 as Fiery Frederica.
Awards and recognition:
Deutscher Jugendliteraturpreis (German Youth Literature Prize) 1973, 1988 Friedrich Bödecker Prize 1972 Kinder- und Jugendbuchpreis der Stadt Wien (Viennese Youth Literature Prize) (five-time winner) Österreichischer Staatspreis für Kinder- und Jugendliteratur (Austrian Youth Literature Prize) 1974, 1979 Hans Christian Andersen Award 1984 Tolereis des österreichischen Buchhandels für Toleranz in Denken und Handeln 1998 Zürcher Kinderbuchpreis "La vache qui lit" (Zurich Youth Literature Prize) 1990 Erster Preis der Stiftung Buchkunst 1993 The inaugural Marsh Award for Children's Literature in Translation for Der Hund kommt! (English: A Dog's Life, translated by Anthea Bell) 1996 Wildweibchenpreis 2002 Astrid Lindgren Memorial Award 2003
Christine Nöstlinger ist und bleibt die Queen of Kinderbuch. In diesem Roman (der Verlag sagt ab 10, zum Vorlesen geht es aber easy auch ab 8) geht es um Kathi, die mit ihrer alleinerziehenden Mutter lebt und in die dritte Klasse geht. Montags ist Kathi immer bei der Lady, ihrer Oma väterlicherseits. Die Lady ist Friseurin und ganz und gar nicht "großmüttlerlich". Als Kathi eines Tages Läuse hat, entscheided sie sich spontan für einen Irokesenschnitt und die Lady ist nach einigem Hadern dabei. Die neue Frisur schlägt Wellen und setzt eine Geschichte über körperliche Selbstbestimmung, Kinderrechte, Freundschaft und Mut in Gang. "Montags ist alles ganz anders" ist ein feministischer Kinderroman, der komplett ohne belehrende Erwachsenenstimme auskommt. Es ist lustig, fesselnd, berührend und herrlich wienerisch. Die für Deutsche unbekannten Begriffe (wie "Rammel", "Ohrwaschel", "Fuzerl" oder "Gschaftlhuber") werden im kleinen Glossar erklärt.
Christine Nöstlinger (1936-2018) hat den Roman 1984 veröffentlicht. Er ist hervorragend gealtert, mit Ausnahme des I-Worts an drei Stellen (S. 45 und 48). Ich bin überzeugt, dass er Kindern von heute genauso viel Freude macht wie mir heute und vor ~30 Jahren.
Simpatična knjižica, daleko od najboljih knjiga Kristine Nestlinger, ali i dalje zabavna i vesela. Tri labavo povezane epizode iz Katjinog života u kojima glavnu ulogu igra šašava i prilično mlada baka (koja sasvim slučajno ima baš onoliko godina kao autorka dok je ovo pisala, četrdeset sedam) a prikazano detinjstvo iz ranih osamdesetih bode oči koliko je permisivno, od šarene čirokane na detetu u trećem osnovne pa do njegovog držanja pridike majci kako nije u redu što se protiv toga buni.
NUOTAIKA perskaičius knygą – jeigu ją būčiau skaičiusi vaikystėje, greičiausiai, tai būtų buvusi ir likusi knyga iš privalomos literatūros sąrašo. Dabar - puiki ir įsimintina knyga. Skaitydama nesunkiai susitapatini su Kati, ir pasaulį pamatai jos akimis.
Iš pirmo žvilgsnio Kati - priešgyna ir problemas kelianti mergaitė. Vėliau supranti, kad taip auga asmenybės - tikslo siekiantys, žinantys ko nori ir laisvi žmonės.
Sužavėjo, kaip Kati įrodo savo teisumą ar „renka taškus“ savęs nuraminimui. „Ji samprotavo: Pirmiausia, mama mane labai myli! <…> Trečia aš nebeturiu utėlių! Ketvirta, ji nori, kad aš būčiau savarankiška, o pačiai išsirinkti šukuoseną tai juk ir yra savarankiška. Penkta, mama visada sako, kad nereikia riesti nosies ir kreipti per daug dėmesio, kaip kitas atrodo. Apie žmogų reikia spręsti pagal jo vidų, o viduje aš likau tokia pat kaip anksčiau. Šešta, mano šukuosena madinga, o mama irgi seka madas. <..>“
Ko galima pasimokyti? Kaip išmintingai spręsti problemas. (LeDi (keturiasdešimt septynerių (!!) Kati močiutė) sutaiko ir draugais padaro iki tol nuolat vienas kitą užgauliojusius ir net į peštynes įsiveldavusius Kati, Erichą ir Eriką.) Kokios netikėtos gali būti nesantarvės priežastys. (Vos atėjusi į darželį Erika norėjo draugauti su Kati. Tačiau Kati erzino, kad Erika bliauna, nes nenori likti darželyje. Dėl to ji juokėsi iš Erikos, tada ji Kati žnybdavo (niekas to nematydavo), nes nedrįso muštis, o Kati puldavo muštis (tą visi matydavo) ir taip be galo...) Tolerancijos. „-<...> Be to, aš nepasikeisiu, jeigu kitaip nusikirpsiu!“ Supratimo. Niekada neverkianti Kati, kurią veda iš proto kai kas nors bliauna, negali sustoti verkti, kai močiutė jos galvoje aptinka utėles. Prisipažinti klydus. „Mama šaukė: - Gerai! Aš pasielgiau neteisingai! Man reikėjo su tavim pasikalbėti!“
Ką atradau? Gerą išsireiškimą, kai nori pasakyti, kad žmogus kitoks „-<...> panko skiauterė – ne šukuosena!” <..> numojo ranka Ledi,- o kas tada?“ „- Pasaulėžiūra! – atsakė ponas Georgas.“ „Kati nusižiovavo, nusisuko ant šono, dar sykį pasičiupinėjo savo kietą irokėzišką skiauterę ir pasidžiaugė, kad ant galvos turi „pasaulėžiūrą!“
Die Geschichte ist etwas epidodenhaft und es fühlt sich an, als wären mehrere Geschichten zu einer vermanscht worden. Was mir aber gut gefällt ist der Grundton, dass Leuten, die dich gern haben, wurscht ist, wie du ausschaust.
Pirmas sakinys: – Klausyk, Kati, – pasakė mama penktadienį per vakarienę, – šiandien paskambinau poniai Hūber, nes pamaniau, kad jeigu jau nenuėjau paskirtą dieną į mokyklą, tai reikia bent telefonu pasiteirauti, kaip tau sekasi.
2003 m. apie šią knygą parašiau taip:
"Pirmadienis pagal apibrėžimą yra blogiausia diena savaitėje. Tam dažniausiai pritaria ir darželinukai, nenorintys į vaikų darželį, ir mokiniai, nemėgstantys mokyklos, ir studentai po gero savaitgalio, ir visi dirbantys, kuriems pirmadienis reiškia tik dar penkias dienas iki savaitgalio. Būna ir malonių išimčių, kai pirmadienį lauki ko nors ypatingo: gal gimtadienio, gal atostogų, gal paaukštinimo, gal manų košės su vyšnių uogiene…
O Kati pirmadienio visada laukia su nekantrumu: pirmadienis jai geriausia diena! Tik šią savaitės dieną ji susitinka su Ledi. Ledi - tai Leni Dita Rumpel ("kažkada vienas mokslo draugas iš Leni paėmė "Le", iš Ditos "Di", ir išėjo "Ledi"), Kati tėvo mama. Mergaitės tėvai išsiskyrę ir ji liko su mama: tėvas gyvena kitame mieste, be to, turi naują šeimą. Neturėdama galimybės bendrauti su tėvu, Kati vieną dieną per savaitę praleidžia jo kambaryje, t. y. pas Ledi. Močiutė (šiaip Ledi nemėgsta, kai ją vadina močiute - ji Ledi, ir tiek) vienintelė, kuri supranta paauglę: ji pietums leidžia valgyti ledus, pasidaryti pankišką šukuoseną, nesidrovi prie Kati persirenginėti, mielai įsitraukia į suokalbius (pavyzdžiui, kai Kati prisistato savo broliu). O su Ledi Kati gali būti tik pirmadieniais, nes Ledi yra kirpėja, o pirmadienis yra vienintelė diena, kai kirpykla nedirba.
Su Ch. Noestlinger kūryba susipažinau skaitydamas "Lietuvos pionierių", kuris vėliau persivadino į "Aitvarą", o 1994 metais visai "užsilenkė". Jis pasirodydavo du kartus per savaitę ir vienas iš puslapių buvo skiriamas literatūrai: čia dalimis ir buvo spausdinamas romanas "Pirmadienį viskas kitaip". Atrodo, kad tada tėvams ganėtinai išzyziau ausis, kad jie nepamirštų nupirkti naujausią numerį - neduok Dieve, praleisiu kokią dalį - ir jie jį pradėjo prenumeruoti. Vėliau (1988 metais) "Vyturys" išleido šį romaną kartu su kitu kūriniu atskira knyga "Šalin agurkų karalių. Pirmadienį viskas kitaip" (jeigu ieškosite šios knygos pagal bibliografinę kortelę, tai autorius bus Kristina Nestlinger). O 2001 metais atskira knyga šį romaną perleido "Alma littera".
Pabaigai apie autorę: Ch. Noestlinger yra viena populiariausių pasaulyje vaikų ir jaunimo rašytoja. Jos talentas įvertintas H. Ch. Anderseno (1984 m.), A. Lindgren (2003 m.; Ch. Noestlinger tapo pirmąja šios premijos laureate) bei kitomis premijomis. Beje, A. Lindgren premija buvo įteikta, nes "Ch. Noestlinger daro vaikams tokią pat blogą įtaką, kaip ir A. Lindgren".
Knygynuose ir bibliotekose galima rasti vis daugiau lietuvių kalba išleistų Ch. Noestlinger kūrinių, tačiau "Pirmadienį viskas kitaip", kaip pirmoji skaityta šios autorės knyga, tebėra viena geriausių vaikystės ir paauglystės knygų.
Ir pirmadienis gali būti geriausia diena savaitėje!"
Beveik po 20 m. dar kartą (jau ketvirtą) perskaitęs knygą vis dar sutinku su savimi.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Die kleine Geschichte von der unkonventionellen Kathi, die sich von ihrer Oma einen Irokesen schneiden lässt, sie hätte ganz nett sein können. Leider trübt die Sprache Nöstlingers das Lesevergnügen gewaltig. Die Mama geht einkaufen, die Kathi wundert sich, die Mama geht dann zur Bushaltestelle und die Kathi fragt die Oma ob der Michi nicht auch zu der Oma kommen darf. Ja, in Österreich mag es üblich sein, dass man jede Person mit einem Artikel versieht, aber es liest sich extrem anstrengend. Alle in Deutschland unbekannten Dialektwörter lesen sich runter wie Öl (und werden auch im Anhang erklärt), aber wenn ich noch einmal lesen muss, dass die Kathi sich mit dem Michi und der Erika getroffen hat und sie der Mama und der Lady... dann kann ich den Schmöker von Frau Nöstlinger nur mit müdem Lächeln in den Kamin werfen. Tut mir leid, aber so ist es.
Ein schönes Kinderbuch darüber, dass das aussehen nicht wichtig ist, aber eben doch. Liebevoll erzählt und sehr kurzweilig. Am Montag ist alles ganz anders und am Montag darauf auch und das ist gut...
Pirmadienį, kurį ir man viskas kitaip, suskaičiau šią knygą. O skaitydama vis atsimindavau savo klasės draugą, kuris tėvams išvykus į kelionę irgi išsiskuto plaukus ir pasidarė skiauterę! Oi, kaip ryškiai grįžo tos mokyklinės istorijos ir visų reakcijos!
Rašo, kad knyga skirta vaikams nuo 10 metų. Bet tiko ir man. 💛😀
Joje daug aktualių ir svarbių temų - kito vertinimas pagal išvaizdą, tiesos svarba, patyčios, draugystė, suaugusių ir vaikų santykiai, drąsa būti savimi. Jau vien tai būtų sveikintina. O kur dar nerealiausi suaugusieji, kurie leidžia skleistis, daryti savas klaidas, moka pakelti sugniužus, bei pripažinti savą kaltę. O dar tokie netobuli ir tikri. Visiems vaikams tokių linkėčiau.
Tolles Plädoyer für Kinderrechte, fürs Anders-Sein und zu seinen Werten stehen. Außerdem viele Denkanstöße zum Thema Feminismus und Gender, Christine Nöstlinger war wie immer ihrer Zeit voraus.
Labai patiko ši knyga. Vaikystėje ją praleidau, nebuvau skaičiusi. Patiko šios knygos žinutė - būk savimi, kuri yra pateikiama per mergaitės Kati šukuoseną.
Inhaltlich ein großartiges Werk, das viele wichtige Themen aufgreift. Stellenweise auch sehr witzig und unterhaltsam geschrieben; leider ist die überwiegende Umgangssprache, vor allem die Artikel vor den Namen, sehr unangenehm zu lesen und stört den Lesefluss.
Kathi ist die 9 Jährige Tochter einer geschiedenen Frau. Kathi hat Läuse und ihre Großmutter schneidet ihr eine Punkfrisur. Daraufhin geht der Tumult erst richtig los.
Ich habe das Buch zu meiner Kommunion bekommen und nie wirklich gelesen. Im Rahmen einer Ausmisteaktion habe ich es aber gelesen und leider nicht so gut gefunden. Zuviele Wiederholungen, zuviel Kathi hier, Kathi da. Und kein einziger wirklich sympatischer Charakter
ok. just so a 2 star. some of the ideas are well packaged and important for pre-teen kids. however, i saw no added value in the descriptions of some of the disgusting habits of the main character, and i do not believe it helps kids to identify with her better.