Axel Munthe > Quotes

“A man can stand a lot as long as he can stand himself. He can live without hope, without friends, without books, even without music, as long as he can listen to his own thoughts.”
― Axel Munthe

“The wild, cruel beast is not behind the bars of the cage. He is in front of it.”
― Axel Munthe

“What you keep to yourself you lose, what you give away, you keep forever.”
― Axel Munthe

“To become a good dog-doctor it is necessary to love dogs, but it is also necessary to understand them - the same as with us, with the difference that it is easier to understand a dog than a man and easier to love him.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“We know that we are going to die, in fact it is the only thing we know of what is in store for us. All the rest is mere guesswork, and most of the time we guess wrong. Like children in the trackless forest we grope our way through our lives in blissful ignorance of what is going to happen to us from one day to another, what hardships we may have to face, what more or less thrilling adventures we may encounter before the great adventure, the most thrilling of all, the Adventure of Death.”
― Axel Munthe, THE STORY OF SAN MICHELE

“To my amazement, I have heard that there are people who have never seen a gnome. I can’t help pitying these people. I am certain there must be something wrong with their eyesight.”
― Axel Munthe

“Dievai visas gėrybes parduoda tikrąja kaina, yra pasakęs vienas senovės poetas. Jis būtų galėjęs pridurti, kad pačias verčiausias jie parduoda pigiausiai. Viskas, kas mums tikrai naudinga - nebrangu; tik už tai, be ko galima apsieiti, mokam didelius pinigus. Kas gražu - išvis neparduodama; visa tai nemirtingieji dievai mums duoda veltui.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Happiness we can only find in ourselves, it is a waste of time to seek for it from others, few have any to spare. Sorrow we have to bear alone as best we can, it is not fair to try to shift it on others, be they men or women. We have to fight our own battles and strike as hard as we can, born fighters as we are.”
― Axel Munthe, THE STORY OF SAN MICHELE

“Norstrom always used to say that I had two
different brains working alternatively in my head: the well developed brain of a fool and the un-
developed brain of a sort of genius.”
― Axel Munthe

“Death, the giver of Life, the slayer of Life, the beginning and the end.”
― Axel Munthe, THE STORY OF SAN MICHELE

“Mes žinom, kad mirsim - tiesą sakant, vien tą ir težinom apie savo ateitį. Visa kita yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina. Kaip vaikai neįžengiamoj girioj kiūtinam apgraibom per gyvenimą, laimingi, kad nežinom, kas mums nutiks rytoj, su kokiais susidursime negandais, kokie šiurpūs išmėginimai mūsų laukia prieš patį šiurpiausią išmėginimą - Mirtį. Kartkarčiais apstulbę ryžtamės baikščiai prašnekinti savo likimą, bet atsakymo į klausimą negauname, nes žvaigždės per toli. Juo greičiau suprasime, kad mūsų likimas pareina nuo mūsų pačių, o ne nuo žvaigždžių, juo mums bus geriau. Laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų - laimės taip mažai, jog retas gali ja dalytis. Skausmą turime pakelti vieni - nesąžininga užkrauti jį kitam, vis tiek, ar tai būtų vyras, ar moteris. Kiekvienas iš mūsų turi pats savo jėgomis kvėpuoti ir kirsti iš paskutiniųjų, kaip pridera kovotojams, nes mes tokie ir esame gimę. Visi mes vieną dieną sulauksime taikos, - taikos, kuri bus garbinga net nugalėtajam, jeigu jis ištvėrė iki galo.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Women, though they do not seem to know it themselves, like far better to obey than to be obeyed. They pretend to be our equals, but they know jolly well themselves that they are not – luckily for them, for if they were our equals we should like them far less. I think on the whole much better of women than of men, but I do not tell it to them. They have far more courage, they face disease and death much better than we do, they have more pity and less vanity. Their instinct is on the whole a safer guide through their life than our intelligence, they do not make fools of themselves as often as we do.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Why didn’t we build more hospitals and fewer churches, you could pray to God everywhere but you could not operate in a gutter!”
― Axel Munthe, THE STORY OF SAN MICHELE

“Kas nori prarasti pinigus - tepasilaiko juos sau, kas nori išsaugoti juos amžiams - teatiduoda kitam. be to, jūs neturite teisės pasilikti sau tų pinigų - juk jie nepriklauso jums, pinigai išvis nepriklauso žmonėms. Visi pinigai velnio nuosavybė, ir jis dieną naktį sėdi savo kontoroj ant aukso maišų ir perka už juos žmonių sielas. Pasistenkit greičiau atsikratyti nešvaraus pinigo, kurį jis bruka jums į delną, nelaikykite jo, nes šis prakeiktas metalas nudegins jums pirštus, įsisiurbs į kraują, apakins, užnuodys mintis ir sukietins širdį. Paaukokite jį "vargdienių seselėms", meskit tuos nelemtus pinigus į griovį - ten jų tikroji vieta! Kuriam galui krauti pinigus, jei vis tiek reikės jų netekti? Mirtis turi antrą raktą nuo jūsų pinigų skrynios.
Dievai visas gėrybes parduoda tikrąja kaina, yra pasakęs vienas senovės poetas. Jis būtų galėjęs pridurti, kad pačias verčiausias jie parduoda pigiausiai. Viskas, kas mums tikrai naudinga - nebrangu; tik už tai, be ko galima apsieiti, mokam didelius pinigus. Kas tikrai gražu - išvis neparduodama; visa tai nemirtingieji dievai mums duoda veltui. Nemokamai galima gėrėtis saulėtekiai ir saulėlydžiais, danguje plaukiančiais debesėliais, giriomis ir laukais, nuostabai jūra. Dykai mums čiulba paukščiai, veltui galim prisiskinti pakelėj lauko gėlių ir įeiti į žvaigždėtą Nakties menę. Vargšas miega geriau nei turtuolis. Paprastas maistas ilgainiui pasidaro skanesnis negu įmantrūs patiekalai Rico restorane. Pasitenkinimas ir sielos ramybė geriau mėgsta kaimo pirkelę negu ištaigingus meisto rūmus. Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo - štai ir viskas, ko reikia žmogui, kol jis turi pats save.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Norstrom always used to say that I had two
different brains working alternatively in my head:
the well developed brain of a fool and the un-
developed brain of a sort of genius.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Ateis laikas, kai žmogus nebejaus malonumo žudydamas. Bet kol dar taip nėra, žmogus negali vadintis civilizuotu, jis paprasčiausias barbaras, trūkstamoji grandis tarp laukinių jo protėvių, kurie žudydavo kits kitą akmeniniais kirvukais dėl žalios mėsos gabalo, ir ateities žmogaus.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas. Bet kad nebūtų monotoniškumo, scena, kurioje vyksta ši amžina tragedija, be paliovos keičiasi. Pasaulis, kuriame gyvenome vakar, - ne tas pasaulis, kuriame gyvename šiandien; jis, kaip ir mes patys, nepermaldaujamai skrieja per begalybę pasitikti savo likimo. Žmogus negali dukart nusimaudyti toje pačioje upėje, pasakė Herakleitas. Vieni šliaužioja keliais, kiti jodinėja ir važinėja automobiliais, dar kiti lenktyniauja su pašto balandžiais, skraidydami lėktuvais. Kam skubėti? Visi mes neišvengiamai prieisime kelio galą.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“A man can stand a lot as long as he can stand himself. He can live without hope, without friends, without books, even without music, as long as he can listen to his own thoughts and to the singing of a bird outside his window and to the far-away voice of the sea.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Nāks laiks, kad cilvēki vairs nesmīnēs, kad viņi sapratīs, ka radītājs gan nodevis dzīvnieku pasauli mūsu žēlastībai, bet ne mūsu patvaļai: ka dzīvniekiem ir tādas pašas tiesības uz dzīvi kā mums un ka mūsu tiesības laupīt viņiem dzīvību ir stingri turamas mūsu pašaizsardzības un eksistences tiesību robežās.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Cilvēks ir radīts, lai nestu savu krustu, tāpēc viņam doti stipri pleci. Var izturēt bezgala daudz, ja nav zaudējis cilvēku sevī.”
― Aksels Munte

“Besides I did not want any money, I should not know what to do with it, I was afraid of money, I hated it. I wanted to lead a simple life amongst simple, unsophisticated people. If they could neither read nor write, so much the better. All I needed was a whitewashed room with a hard bed, a deal table, a couple of chairs and a piano. The twitter of birds outside my open window and the sound of the sea from afar. All the things I really cared for could be got for very little money, I should be quite happy in the humblest surroundings as long as I had nothing ugly around me.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Žmogus negalėtų pakelti gyvenimo, jei žinotų savo mirties valandą.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Even to-day no woman when her life or the life of her child is in danger will stick to a doctor of her own sex.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“I said there was no reason why a quack might not be a good doctor, a diploma meant little to his patients as long as he was able to help them.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Norstrom always used to say that I had two different brains working alternatively in my head, the well developed brain of a fool and the undeveloped brain of a sort of genius.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“One reviewer has discovered that “there is enough material in the Story of San Michele to furnish writers of short sensational stories with plots for the rest of their lives.” They are quite Welcome to this material for what it is worth.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Žinau, kad gyvenimas puikus, bet taip pat žinau, kad mes dažnai jį subjaurojame ir paverčiame kvailu farsu arba šiurpia tragedija, arba abiem iš karto; ir galiausiai žmogus nebežino, ką daryti - ar verkti, ar juoktis. Verkti lengviau, bet juoktis kur kas geriau - tik ne garsiai!”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“le malade au petit papier, as Charcot used to say.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“Cilvēks neizturētu dzīves smagumu, ja zinātu savu nāves stundu.”
― Axel Munthe, The Story of San Michele

“soul needs more space than the body. Not”
― Axel Munthe, The Story of San Michele