Vydūnas > Quotes

“Protas negali išmanyti. Jis tegal gentiškas arba priešingas mintis sukviesti ir sutelkti. Ir gyvuliai tur proto, kartais daugiau negu žmogus. Jie yra tie gamtos padarai, kuriuose Visumos išmintis apskritai pradeda atsispindinti.”
― Vydūnas, Raštai II tomas

“Visos svarbios mokslo žinios intuityviai įgytos. Žmogus, kuriame toks skaidrus išminties sušvytėjimas dažniau atsitinka, vadinamas geniališku.”
― Vydūnas, Raštai II tomas

“Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas.”
― Vydūnas, Sąmonė

“Tiktai dvasioje augdamas, žmogus gal iškilti į aukštesnį būvį ir šventu tapti. Mirdamas žmogus pasilieka, koks jis buvęs.”
― Vydūnas, Raštai II tomas

“Visiškai reikia tylėti, kad mirtis savo šventąją ranką deda ant kūno, jeib nebūtų trukdomas ramusis minčių tekėjimas ir susipynimas praeities, kurios atsispindėjimas jau pasiekia ateities užkabą.”
― Vydūnas, Raštai II tomas

“Sąmonę aiškintis yra esminis žmogaus susipratimo uždavinys.”
― Vydūnas, Sąmonė

“Kiekvineas žmogus gali patirti, kaip mintis aiškėja, vis iš naujo ją mąstant, arba kaip linkimas tvirtėja, kaip geiduliai įsigali, kuriems žmogus leidžia ilgiau pabūti sąmonėje.”
― Vydūnas, Sąmonė

“Žmogaus amžius nėra žaismas. Yra jisai uždavinys. Į paties žmogaus rankas dėtas jo likimas, jo palaima, jo nepalaima, jo niekybė ir jo gyvybė. Jis statytas tarp mirties ir gyvybės, jeib jis pasirinktų gyvybę. Jam duota iškilti iš svyravimo tarp mirties ir gyvybės krašto ir pakilti į tikrąją nesibaigiančią pilnybę - gyvybę - tobulybę.”
― Vydūnas, Raštai II tomas

“Koks yra buvęs gyvenimas, toks yra ir jo vaisius. Žmonėse noksta visokios „dovanos.” Ir užgimdamas kiekvienas kitoks kaip kitas, kitomis „dovanomis” ypatingas. Tokiu būdu aiškėja žmonių nelygybė, jų įvairumas, tūleriopumas. Tojo pradžioj nebūta, bet kiekvienas amžius, ant žemės pergyventas, jį vykina, o kad ir tik po truputėlį. Devanchane žmonių įvairumas pasirodo jų nelygiame gyvenime, skaistume, kuriuo jie gyvena aname esmės būvyje.”
― Vydūnas, Raštai II tomas

“Skaidrėjančiu protavimu tvarkydamas savo kūno gyvumo reikalus ir sutūrėdamas savo nuotaikos būsenų patenkinimą, žmogus gyvėja jau kiek pats esmiškai. Tik labai reikšminga yra, kokias žinias ir mokslus žmogus kaupiasi. Nešvarumą, bjaurumą, nežmoniškumą skelbiančios žinios suteršia žmogaus sąmonę ir pūdo jo širdį. Todėl reikia tokių žinių vengti ir rinktis tik tai, kas skaistu, kas šviesu. Atitinkamai [tada] esmė šviesėja. Ir gyvybės ilgesys artėja prie savo siekio.”
― Vydūnas, Asmenybė ir sveikata

“Gyvenimas dvasioje yra tikras, o gyvenimas kūne su savo kitimais ir greitu išnykimu tiktai monas, apsigaudinėjimas.”
― Vydūnas, Raštai II tomas