Xiri > Xiri's Quotes

“Write it. Shoot it. Publish it. Crochet it, sauté it, whatever. MAKE.”
― Joss Whedon

“He frowned as he struggled to remember. It was like watching an elephant crochet.”
― Val McDermid, Kick Back

“All the darkness in the world cannot extinguish the light of a single candle.”
― St. Francis Of Assisi, The Little Flowers of St. Francis of Assisi

“It is a curious thing, the death of a loved one. We all know that our time in this world is limited, and that eventually all of us will end up underneath some sheet, never to wake up. And yet it is always a surprise when it happens to someone we know. It is like walking up the stairs to your bedroom in the dark, and thinking there is one more stair than there is. Your foot falls down, through the air, and there is a sickly moment of dark surprise as you try and readjust the way you thought of things.”
― Lemony Snicket, Horseradish: Bitter Truths You Can't Avoid

“The world is indeed full of peril, and in it there are many dark places; but still there is much that is fair, and though in all lands love is now mingled with grief, it grows perhaps the greater.”
― J.R.R. Tolkien, The Fellowship of the Ring

“It's easy to look at people and make quick judgments about them, their present and their past, but you'd be amazed at the pain and tears a single smile hides. What a person shows to the world is only one tiny facet of the iceberg hidden from sight. And more often then not, it's lined with cracks and scars that go all the way to the foundation of their soul.”
― Sherrilyn Kenyon, Acheron

“Even when we're apart, we'll be looking at the same sky!”
― L.J. Smith, Daughters of Darkness

“Go then, there are other worlds than these.”
― Stephen King, The Gunslinger

“Science is not only compatible with spirituality; it is a profound source of spirituality.”
― Carl Sagan, The Demon-Haunted World: Science as a Candle in the Dark

“When I find myself in times of trouble, mother Mary comes to me,
speaking words of wisdom, let it be.
And in my hour of darkness she is standing right in front of me,
speaking words of wisdom, let it be.

Let it be, let it be, let it be, let it be.
Whisper words of wisdom, let it be.

And when the broken hearted people living in the world agree,
there will be an answer, let it be.
For though they may be parted there is still a chance that they will see,
there will be an answer. let it be.

Let it be, let it be, .....

And when the night is cloudy, there is still a light, that shines on me,
shine until tomorrow, let it be.
I wake up to the sound of music, mother Mary comes to me,
speaking words of wisdom, let it be.

Let it be, let it be, .....”
― Paul McCartney

“CHORONZON: I am a dire wolf, prey-stalking, lethal prowler.

MORPHEUS: I am a hunter, horse-mounted, wolf-stabbing.

CHORONZON: I am a horsefly, horse-stinging, hunter-throwing.

MORPHEUS: I am a spider, fly-consuming, eight legged.

CHORONZON: I am a snake, spider-devouring, posion-toothed.

MORPHEUS: I am an ox, snake-crushing, heavy-footed.

CHORONZON: I am an anthrax, butcher bacterium, warm-life destroying.

MORPHEUS: I am a world, space-floating, life-nurturing.

CHORONZON: I am a nova, all-exploding... planet-cremating.

MORPHEUS: I am the Universe -- all things encompassing, all life embracing.

CHORONZON: I am Anti-Life, the Beast of Judgment. I am the dark at the end of everything. The end of universes, gods, worlds... of everything. Sss. And what will you be then, Dreamlord?

MORPHEUS: I am hope.”
― Neil Gaiman, The Sandman, Vol. 1: Preludes & Nocturnes

“Juo labiau persekiojama idėja, juo brangesnė ir juo giliau leidžia šaknis į žmogaus širdį.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Koks baisus yra miręs žmogus. Tas pats ir nebe tas. Tie patys brangiausieji brėžiai, vieninteli visame pasaulyje — o svetimi, tolimi, nebe tie...”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Iš lėlučių ritos drugiai. Lėlutės liko tuščios, nebegyvos, o gražūs drugiai lėkė kažkur tolybėn. Lėlutė — tai žmogaus kūnas, o drugys — siela. Išsiritus iš savo lėlutės, lekia sau pas dievulį. Kokie nevienodi yra drugiai, taip pat ir žmonių sielos. Vienos gražios, spindžios, kitos pilkos, šlykščios.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kartais užeina didelis noras iškrauti nors mažą dalelę to, kas ten, sieloje, prisirinko. Tuomet imu plunksną ir rašau tuos lapelius. Tai pasikalbėjimas su savimi.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Tikrenybėje tėra tikrai dabartis. Kas praėjo — tas jau tampa sapnu.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Viskas čia, žemėje, tik sapnas, o tikrenybė — ne čia. Amžinojo užmigimo valanda — tai pabudimo valanda.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kai gauni žmogus susidurti su tikru faktu, nenori tikėti savo akimis ir stebėdamas klausi save: ar tai iš tikrųjų?”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Anglys aklinai užvožtos, kad užgestų. Bet užgesintose, rodos, anglyse kartais kažkur - neregima - rusi kibirkštėlė. Kartais ji atgaivina anglis, sudegina indą ir padaro gaisrą.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kaip sunku, pažinus žmones, neniekinti jų!”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Žmogus neprivalo per daug reikalauti iš gyvenimo.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Nuostabi mįslė yra žmogaus siela.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Gerai kartais, kad viskas pasaulyje praeina.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Juk kiekvienas stengias imti pavyzdį iš to, kas, jo nuomone, stovi aukščiau už jį.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Begalė atsispindi grožyje, ir dėl to jis taip pagauna sielą. Nes kaip gėlė įtempia visas jėgas, stengdamos sugauti nors vieną saulės spindulėlį, be kurio negali gyvuoti, taip mūsų siela, šiame netobulybių pasaulyje būdama, veržias sugauti nors mažutę kibirkštėlę absoliuto, kurį nujaučia, kurio trokšta ir be kurio negali gyvuoti.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kaip debesys nyksta ir praeina, taip, kas nužengs į kapą, nebeišeis nei besugrįš į savo namus...”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kas iš gėrio, grožio, tiesos, jei viso ko galas — puvėsiai, niekas, nebūvis?”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Kokia stebuklinga yra sapnų šalis! Paslaptingas, neįžvelgiamas pasaulis.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Žino širdis, kad meilės ryšiai netrūksta mirus, kad siela, iš erdvės ir laiko dėsnių išsivadavusi, nuregi dabartį ir ateitį, - ir kai materija apmiršta, o sielos galios nesąmoningai veikia jos gelmėse, - nusileidžia iš antžemiškų sričių, mylinti ir rūpestinga.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare

“Mėgstu vaikščioti po kapines. Niekur kitur tokia gili ramybė nevaldo mano sielos, kaip čia, toje ašarų vietoje. Taip įvaizdžiai stovi čia prieš akis nepastovumas visų žemės daiktų, tas amžinasis faktas, kad viskas tik irios formos ir nykstantieji šešėliai. Kaipgi kvaila ir juokinga iš visų jėgų kibtis į irias formas ir nykstančius šešėlius! Kaip kvaila ir juokinga dėti savo širdį į tai, kas turi savyje mirties grūdą, gaudyti nykstančius šešėlius!

Sukultos viltys, sugriauti sumanymai, neištarti žodžiai, neišgertos taurės, neišdainuotos dainos... Puvėsiai, dulkės, pelenai... Ir kiekviena ta dulkių sauja po kiekvienu kauburėliu - visas pasaulis pats savyje, vienintelis, kokio nebuvo ir nebus. O viršum jų žydi ir kvepia gėlės, paukšteliai čirena ir siaučia, senos pušys, lyg rūpestingos auklės, sergėdamos tuos, kurie miega jų ūksmėje, ošia jiems lopšio dainą. Gėlės, paukščiai, pušys, kurie šiandien yra, o rytoj nebebus. Ir aš, čia vaikščiojanti ir apie visa tai mąstanti, taip pat rytoj nebebūsiu.”
― Šatrijos Ragana, Sename dvare