Lietuva / Lithuania discussion

Siaubo literatūra siekia skaitytoją įbauginti, sukelti įtampą, paslaptingumo, nesaugumo jausmą, kartais net pasibjaurėjimą, atstūmimo reakciją.

Jos šaknys siekia turbūt dar akmens amžiuje prie laužo pasakotas istorijas, tačiau kaip literatūrinis žanras pradėjo formuotis ~18 a. – taip vadinamojo „gotikinio siaubo“ rašytojai Mary Shelley („ Frankenstein: The 1818 Text“), Edgar Allan Poe, Bram Stoker („ Dracula“) padėjo pamatus šiuolaikiniams siaubo kūriniams.

XX a. pradžioje šį žanrą į naują erą pastūmėjo H.P. Lovecraft, „cosmic horror“ pradininko kūryba. Lovecrafto knygose „siaubo“ šaltinis nustojo būti tiesiog piktavalės pabaisos, nors jos ir egzistuodavo. Nesaugumą, įtampą keldavo pats jo aprašomas pasaulis, pasaulis, kuriame žmogus tėra atsitiktinis trumpalaikis reiškinys jam svetimoje Visatoje. Lovecrafto kūrinių pabaigose gėris nelaimėdavo, jokios gėrio jėgos apskritai neegzistuoja, o didžiąją žmonijos dalį nuo išprotėjimo skiria tik palaimingas nežinojimas, kas iš tiesų slypi už kasdienybės :)

Siaubo žanras sudėtingėjo, tobulėjo ir toliau, Ray Bradbury kartos kūriniuose tapo labiau psichologinis, nebesiekiama sukelti siaubą išmoningais pabaisų ar brutalių nužudymų aprašymais, dažnai visą siužetą neįvyksta nieko „blogo“ (pvz., „ Zero Hour“), jis tik veda link siaubingos kulminacijos, augina įtampą, bet kas būtent blogo atsitiko apskritai paliekama skaitytojo vaizduotei – nes kaip sakė Lovecraftas, stipriausia baimė yra nežinomų dalykų baimė. Kaip priemonė siaubo atmosferos kūrimui pradėti naudoti dalykai, paprastai siejami su kažkuo geru, jaukiu ir nesiaubingu – vaikai, savi namai ar net pramogų parkai. Dabar metodas išversti kažką saugaus ir šilto į kažko paslaptingo ir baisaus šaltinį jau yra nuvalkiota klišė, bet taip buvo ne visada.

Stephen King tikriausiai žino visi, kas apskritai nors kažką žino. Meistriški, tikroviški scenų ar personažų minčių aprašymai, dialogai įtraukia skaitytoją į knygą, o vadinamasis „immersion“ yra būtina siaubo žanro sėkmės sąlyga. Kingo kūriniuose neretai siaubas pasiekiamas aprašant antagonistų mąstyseną ir tikslus, pateikiant bent dalį veiksmo iš jų požiūrio taško („Kerė“, „ Rose Madder“ ir kt.), antagonistų mąstymas dažnai atrodo nors ir pamišęs bet tikroviškai pamišęs, kas sukelia tik dar daugiau įtampos. Kingo siaubo kūrimo metodai jaučiami ir jo sūnaus Joe Hill („ NOS4A2“) kūryboje – tikroviški, kasdieniniai personažai, „bittersweet“ pabaiga, įtraukiantis pasaulis, laki vaizduotė, beveik visas siaubas implikuojamas ar pateikiamas kitaip netiesiogiai.

Tokia ilga gavosi mano trumpoji įžangėlė šiai diskusijai apie siaubo knygas :) Ar skaitote? Kokios labiausiai patinka, kodėl? Ko reikia knygai, kad jums asmeniškai ji skaitytųsi „siaubo“? Ko reikia, kad būtų gera siaubo knyga? Kokius rašytojus ar knygas galite rekomenduoti? Kokius požanrius labiausiai mėgstate, kodėl? Ar reikia kažkokios specialios atmosferos, kad padėtų įsijausti, gal skaitote naktimis tamsoje?

Jei neskaitote – kodėl? Ar apskritai nesuprantate žanro, kurio tikslas yra kelti neigiamas emocijas, ar tiesiog nepatiko konkrečios skaitytos knygos, o gal nesuprantate, kaip fiktyvi (išgalvota) istorija gali kelti kažkokią įtampą ar baimę? O gal tiesiog kol kas neteko skaityti? Kaip įsivaizduojate, ko reikėtų, kad susidomėtumėte šiuo žanru, jei iki šiol nesidomėjote?

Ar esate skaitę kažką iš klasikinių siaubo kūrinių, Dracula, Call of Cthulhu, The Pit and the Pendulum? Ar patiko? Ar buvo „siaubinga“? Ar aprašomi dalykai ir naudojami literatūriniai metodai jau tiek pasenę, kad buvo įdomu tik kad susipažinti su literatūros klasika?

Diskutuokime, dalinkimės nuomonėmis, idėjomis, pasiūlymais ;)

Esu skaičiusi vos kelias siaubo knygas (daugiau filmų mačiau), bet kaip žanras jis mane visai vilioja. Labiau patinka, kai siaubas daugiau psichologinis arba antgamtiškas, bet visiškai nemėgstu tokio, kur yra žudymai ir fontanais trykštantis kraujas (čia įspūdis irgi daugiau iš filmų).

Pati pirmoji perskaityta siaubo knyga buvo dar mokyklos laikais. Per literatūros pamoką skaitėm ištrauką iš Bram Stoker "Drakula" ir ji man taip patiko, kad iš bibliotekos pasiėmiau visą knygą paskaityti. Dar ir dabar prisimenu, kad tuo metu savo perskaitytų knygų sąsiuvinyje rašiau, kad knyga man taip patiko, jog nenorėjau grąžinti į biblioteką. (Bet, žinoma, grąžinau. O visai neseniai nusipirkau šią knygą, nes ji verta būti mano knygų lentynoje.)

Esu skaičiusi Edgar Allan Poe darbų rinktinę (5 tomai), kurioje buvo visi jo kūriniai. Nors negaliu išskirti kažkokio konkretaus kūrinio, kaip įsiminusio siaubo literatūros pavyzdžio, bet pats autorius paliko itin gerą įspūdį. Norėjau jo kūrinius paskaityti todėl, kad jis laikomas detektyvinio (mano mėgstamiausio) žanro pradininku. Bet perskaičiusi supratau, kad jis yra itin universalus rašytojas ir gali istorijas pasakoti daugeliu skirtingų žanrų.

Iš naujesnių prisimenu Albert Sánchez Piñol "Šalta oda". Kai paėmiau šią knygą į rankas turbūt nelabai suvokiau, kad tai siaubo romanas, tad įvykiai buvo tikrai netikėti. Bet labai patiko, prikaustė, kūnu bėgo šiurpuliukai.

Kai kas Ransom Riggs "Ypatingų vaikų namai" priskiria siaubo žanrui, bet aš ten jokio siaubo neradau. Tai buvo įdomi knyga (ir visa trilogija), kartais jaudinanti, bet visai nebaisi.

Šiemet ketinu perskaityti Scott B. Smith "Griuvėsiai". Aprašymas ant knygos galinio viršelio teigia, kad tai labai "siaubinga" knyga, tad bus įdomu patikrinti, ar tai tiesa.

Taip pat kada nors norėčiau perskaityti Mary Wollstonecraft Shelley "Frankenšteinas" ir ką nors iš Stephen King.

Man labiausiai patikusi siaubo knyga - Zalės valda.
Taip įsijautusi skaičiau, kad prie +25 sėdėjau pašiurpusia rankų oda, o šviesą išjungti einant miegoti buvo gana nejauku. Nors skaičiau prieš daug metų ir siužeto praktiškai neatsimenu, tačiau pojūčius, kuriuos sukėlė knyga, puikiai pamenu.

Daug šito žanro skaičiau, Kingas praktiškai visas perskaitytas, bent jau kas lietuviškai išleista, ir kitų autorių, bet jokių neigiamų jausmų skaitydamas nejaučiu niekad. Tai skaitau šį žanrą tiesiog kaip fantastikos/fantasy atmainą - su smalsumu, kad sužinočiau, kaip vuskas baigsis, bet not for the chills, kaip sako anglakalbiai.

Kingą skaitau/klausau gal ne tiek dėl siaubo, o dėl to, kad jo rašymo stilius man apskritai labai patinka. Tai, kaip jis kuria įtampą, tai kaip dėlioja siužetą, tai kaip sukuria veikėjus yra kažkas ko verta iš jo pasimokyti.
Lovecraft'as patiko dėl tos specifinės atmosferos, Poe neužkabino po pirmo apsakymo kurį perskaičiau ir antro šanso jo kūrybai kol kas nesuteikiau, Shelley "Frankenšteinas" - tiesiog klasika, nieko gąsdinančio, o daugiau... Hm... Reikės palaukti ką jūs čia pasiūlysit, nes įdomu būtų "susipažinti" su dar kokiu siaubukų rašytoju/a.

aš planuoju skaityti Kingo The Stand. Tik labai ilga knyga 1000 psl. 🤔

Mindaugas wrote: "aš planuoju skaityti Kingo The Stand. Tik labai ilga knyga 1000 psl. 🤔"

Bet verta to laiko ir to ilgo skaitymo.

Labai mėgstu tiek siaubo filmus, tiek knygas, bet baisūs man tik antgamtiniai dalykai. Žudynes ir kraujus irgi mėgstu, bet manęs jie nekraupina. Likus viena namie visada bijodavau (ir bijau) ne kokių nors įsibrovėlių žudikų, o monstrų spintoj ir po lova (ar vonioj).

Baisiausias ir didžiausią įspūdį palikusias knygas skaičiau vaikystėj (turbūt natūralu), labiausiai įsiminė S. Kingo "Švytėjimas", "Kapinių pamaina", Simon R. Green "Žemėje tarp numirėlių" (:D) ir R. L. Stevenson "Slėpiningos novelės". Panašų baugumo jausmą ir kūnu bėgiojančius šiurpuliukus suaugusi patyriau tik skaitydama D. Gluchovskio "Metro 2033" ir S. Kingo "Dumos Ky sala".

Hm, aš pabūsiu balta varna. Tai vienas iš mano įprastai neskaitomų žanrų. Skaičiau labai nedaug, dažniausiai dėl iššūkio, mėnesio knygos ar pan. - "Skambutį", Kingo "Kerę", "Švytėjimą" ir turbūt viskas. Kingo kūriniai šiaip patiko savo veikėjais, siužetu, istorija, pripažįstu, kad tikrai geri kūriniai, o bet tačiau man pernelyg baisu (Kerė ne tiek, bet Švytėjimas tai jau tikrai). Įdomu būtų perskaityti dar ką nors (greičiausiai Kingo), bet atbaido būtent ta siaubo dalis. Labiau mėgstu knygas su mažiau siaubo. Dėl tos pačios priežasties nemėgstu ir nežiūriu siaubo filmų - aš per daug įsijaučiu, per daug išsigąstu, o po to sapnuose dalyvauju panašiame perdirbtame siaubo filme.

Iš klasikos dar mokyklos laikais skaičiau "Drakulą", bet taip ir neužkabino, neįtraukė ir tiesiog buvo neįdomu, tad dar neįpusėjusi mečiau su mintimi gal kada nors skaityti iš naujo. Vis dėlto, juk klasika.

Skaiste, jeigu skaitei "Švytėjimą", rekomenduočiau antrą jo dalį "Daktaras Miegas". Ji anaiptol ne tokia baisi kaip "Švytėjimas", paprasčiausia kingiška istorija, tad turėtų tau visai patikti, o ir sužinotum, kaip Deniui toliau sekėsi ;)

Ir šiaip Kingas galybę visai nebaisių, bet ne mažiau puikių knygų prirašęs (aišku, turbūt tai priklauso ir nuo to, kiek esi jautri), štai pavyzdinis sąrašiukas: https://www.goodreads.com/list/show/2...

Labai kviečiu pamėginti dar kartą! :)

Ieva wrote: "Skaiste, jeigu skaitei "Švytėjimą", rekomenduočiau antrą jo dalį "Daktaras Miegas". Ji anaiptol ne tokia baisi kaip "Švytėjimas", paprasčiausia kingiška istorija, tad turėtų tau visai patikti, o ir..."

Ačiū už rekomendacijas ;)

Ieva, Pet Semetary iš to nebaisių Kingo knygų sąrašo yra mano baisiausia kada skaityta knyga ;) Visas tas lėtas veiksmo vystymas, (view spoiler)[
pagrindinio veikėjo palaipsnis ėjimas iš proto dėl tragedijų šeimoj, kaip jis išgyvena dėl vaiko žūties, kaip pakrinka protas ir sugalvoja jį laidoti tose kapinėse, kuo viskas baigiasi ir kaip jam tik dar labiau nuvažiuoja stogas, ir žmoną laidoja ten pat su desperatiška viltim kad šį kartą tai jau tikrai viskas bus gerai, ar anksčiau jo žmonos Ozas Didyšis ir Baišušis, tokia pusiau sapno lygio bet kartu ir visai reali siurrealistė pabaisa, man tikrai varė šiurpą ;) Aišku skaičiau žymiai jaunesnis bet manau ir dabar dar paliktų įspūdį, bet net nebesinori skaityti iš naujo.
(hide spoiler)]

Lyginant su „Pet Sematary“ aišku naujos Kingo knygos yra atskiestas horroras, tikrai nebe tas pats. Bet jos vis dar yra siaubo. Juk scenos kur (view spoiler)[pagrobiamas ir mirtinai nukankinamas vaikas, kad knygos antagonistai gautų kažkokios magiškos energijos iš Dr. Sleep (hide spoiler)] ne melodramos žanrui priklauso ;))

Beje dėl Dr. Sleep, man susidarė įspūdis, kad ji buvo rašyta kaip visai atskira istorija, ir tik paskui sugalvota, kad vienas pagrindinių veikėjų bus Denis iš Švytėjimo. Nes juk pašalinus tas sąsajas su Švytėjimu, siužetas liktų beveik nepakitęs. Ar čia tik man taip atrodo

Mindaugas wrote: "aš planuoju skaityti Kingo The Stand. Tik labai ilga knyga 1000 psl. 🤔"

Esu skaičiusi paauglystėje, labai patiko. Prieš kelerius metus pažiūrėjau ir filmą pagal knygą, kuris nuvylė. Bet net ir tokia apimtis visiškai neišgąsdino, nes istorija buvo stipri :)

Deimante kurį žiūrėjai, tą keturių dalių miniserialą, ar 2014 filmą?

Linas wrote: "Deimante kurį žiūrėjai, tą keturių dalių miniserialą, ar 2014 filmą?"

Yra dar ir 2014? Vadinas, nepasidomėjau, nes žiūrėjau mini serialą. :)

Aš irgi dar nemačiau to 2014, labai ilgame to watch sąraše :) O serialas išties prastas. Net nepamenu ar pabaigiau iki galo, berods po trečios serijos numečiau.

Linas wrote: "Aš irgi dar nemačiau to 2014, labai ilgame to watch sąraše :) O serialas išties prastas. Net nepamenu ar pabaigiau iki galo, berods po trečios serijos numečiau."

Kai buvo likusi tik viena dalis? :)) Nors paskutinė serija nebuvo verta žiūrėjimo :) Šiaip knyga labai patiko, tiksliau abi dalys :)

Šiais metais pabandžiau ir tikrai pratęsiu skaitymą - Junji Ito. https://www.goodreads.com/author/show...

Jau kurį laiką planuoju pabandyti Junji Ito, bet niekaip neprisiruošiu.

O kas dėl siaubo apskritai -- iš klasikos tai labiausiai man Poe patinka, sakyčiau, dauguma labai gražūs apsakymai ir poezija. Asmeniškai nelabai suprantu Lovecraft'o potraukio, žinoma, originalios idėjos tuo metu buvo ir t.t., bet jo šaltas, sausas akademinis stilius man visiškai "nelimpa". Yra vėlesnių kūrinių tame "weird/cosmic horror" žanre žymiai įdomiau parašytų, mano nuomone.

Man labai patiko Lovecrafto The Temple, nes tas kaip vadini sausas stilius labai tiko, kai pasakojimas buvo pirmu asmeniu iš vokiečių karininko perspektyvos.

Yra vėlesnių kūrinių tame "weird/cosmic horror" žanre žymiai įdomiau parašytų, mano nuomone.

Parekomenduok kokių :)

Kiek tekdavo žiūrėti siaubo filmus, patys geriausi būdavo mažiau žinomi, mažesnio biudžeto, sukurti atrodo grynai iš idėjos, kad ir tie patys short stories'ai youtubėje. Knygų "kažką tokio" buvau radęs, bet jos ant tiek unpopular, kad lietuviškos bibliotekos jų neturi, pirkti lietuvių kalba irgi nėra. Na tai jei kažkas kažką randamo galėtų parekomenduoti, būtų nice.

Eimantas wrote: "Kiek tekdavo žiūrėti siaubo filmus, patys geriausi būdavo mažiau žinomi, mažesnio biudžeto, sukurti atrodo grynai iš idėjos, kad ir tie patys short stories'ai youtubėje. Knygų "kažką tokio" buvau r..."

Nebūsiu labai originalus, kas liečia knygas, man Kingas yra nekvestionuojamas karalius :) Jo sūnus Joe Hill irgi gana gerai rašo, bent jau NOS4A2 patiko.