Armanda

“Žmonės vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet kamienai visada stovi atskirai. Visada.”
― Jurga Ivanauskaitė, Pakalnučių metai

“Būdama tiesoje, tu supranti, kad visuose žodžiuose visada yra truputį apgaulės”
― Jurga Ivanauskaitė, Ragana ir lietus

“Mylėjau tave. Šildžiau tavo rankas, lanksčiau tavo pirštus, guldžiau tave ant savęs, kad greičiau sušiltum. Džiaugiausi kiekviena su tavimi praleista akimirka, taip, akimirka - jau tuomet vokiau, kad kiekviena, - iš kurgi vėliau būčiau viską taip gerai atsiminęs? Tokių žmonių kaip tu, Tūla, aš dar niekad nebuvau sutikęs - drovių, tarsi atsainių, bet be galo jautrių ir pažeidžiamų.”
― Jurgis Kunčinas, Tūla

“<…> kalbėk ir sakyk, kas beprimins mums limpamą kaip užkrečiama liga meilę, taip ir neišreikštą viduržiemio kiemuos, užtat neapdrabstytą miesto purvais- tokią pavėluotą ir niekam nereikalingą <...>”
― Jurgis Kunčinas, Tūla