Agne > Recent Status Updates

“Kas yra gyvenimas, jei ne akimirka? Kas yra juokas, jei ne maža pergalė prieš skausmą? Vienintelė sekundė, tik viena, kai mumyse ne viskas sudužę.”

“Įprastai neįprasti žmonės. Neįsprastai įprasti žmonės. Mes tiesiog stengiamės gyventi savo gyvenimus, gyventi vieni su kitais, gyventi su savimi. Priimti džiaugsmą, kai jo gauname, nešti skausmą, kai jis mus užgula, žavėtis vaikų laime ir nepalūžti pagalvojus, kad iš tiesų niekada negalime jų apsaugoti.”

“Jūs visada ką nors kur nors atrandate, o paskui kaunatės, kol už tai mirštate.”

“vienas dalykas yra ką nors mylėti, bet, kas, po velnių turi jėgų būti MYLIMAS dvidešimt metų?”

“Būdami maži gedime žmogaus, kurio netekome, o suaugę gedime savęs.”

“Per gyvenimą žmonės gali palaidoti tiek daug mylimų žmonių, bet kitą rytą vis dėlto atsikelti, tik tiek, kad viduje kūnas kaskart atrodo kiek sunkesnis.”

“Maištaujantis paauglys jo galvoje nenori prašyti niekieno pagalbos, nors tuo pat metu išsigandęs vaikas širdyje tikisi, jog kas nors pamatys, kad juo reikia pasirūpinti.”

“Mes padedame, jei galime, kai galime, tiems, kam galime.”

“Tau, kuris per daug kalbi, per garsiai dainuoji, per dažnai verki ir gyvenime ką nors myli labiau nei reikėtų.”

“Mes dar kartą stengiamės išgyventi. Visa energija tam sunaudojama. O siela apleista…”

“Černobylis - Dostojevskio tema. Bandymas pateisinti žmogų. O galbūt viskas labai paprasta: įeini į pasaulį ant pirštų galų ir sustoji prie slenksčio?!”

“Todėl kad, praradęs tikėjimą, likęs be tikėjimo, tu jau ne dalyvis, o bendrininkas ir nebeturi kaip pasiteisinti.”

“Bet mes visuomet gyvenome baimėje, baimėje gyventi mes momama, prie to mes pripratę, tuo mums niekas neprilygs…”

“Nesvarbu, kur esu”, man tas pats, kur esu. Esu.”

“Jeigu ko nors atsisakai, nebūtinai turi pralaimėti.”

“-Tu klausinėji kaip vaikas. <…>
Jie vis klausinėja ir klausinėja jr greitai tokį tašką, kai suaugę nebežino, ką atsakyti ir sutrinka arba pradeda širsti.
-O kodel jie pradeda širsti,
- Jie staiga pasijunta esą pilni kraupaus melo ir nenori, kad jiems tai būtų primenama.”

“Tu žengi į meilę lyg špaga apsiginklavęs korporantas, įsivaizduojąs, kad meilė - tai dvikova, o ne šokis.”

“<…> pavienė mirtis visada yra tikra mirtis, o dviejų milijonų mirtis - tik statistika.”

“Stovėdama ant apsauginio priešpotvyninio pylimo, žiūrėdama į tėkmę, padariau išvadą, kad - nepaisant visų pavojų - visada geriau bus tai, kas juda, nei tai, kas ramu; kad kilnesnė bus kaita nei pastovumas; kad tai, kad apimta sąstingio, neišvengiamai suirs, degeneruos ir virs dulkėmis, o štai judama gyvuos net amžinai.”

“Teatras… jis uždega žmogaus širdyje fakelą, kurio jau niekas neužgesins; gali daryti ką nori: žeminti, kankinti, stumti į purvyną - žmogaus širdyje vis tiek jau skamba kita muzika - tikėjimo Gėriu muzika. Ir niekada tu jau negalėsi būti skriaudėjų pusėje, tavęs nepdarys jų įrankiu.”

“Tegaliu pasakyti, kad, draugams išgyvenant kaip niekad bjaurius laikus, privalai juos remti ir sunkiausiosmis valandėlėmis laikyti už rankos. Gyvenime svarbiausia, kas įsikibęs į tavąją ir, ko gero, kieno delną spaudi pati.”

“Staiga suvoki labai pavojingą dalyką: jei pažeidi taisyklę, pasaulis dėl to nesustos.”

“Abu įskaudinome vienas kitą, tačiau žaizdos be mirtinos.”

“Negali būti vienos šurdirs neapykantai, o antros - meilei. Žmogus ją turi vieną, ir visada galvojau apie tai, kaip išgelbėti savo širdį”

“Meilė - kare vienintelis asmeniškas žmogaus įvykis. Visa kita bendra - netgi mirtis.”

“Mirėme už gyvenimą, dar nežinodami, kas yra gyvenimas.”

“Įsiklausau į skausmą… skausmas, kaip praėjusio gyvenimo įrodymas. Kitų įrodymų nėra, kitais įrodymais nepasitikiu. Žodžiai ne kartą nuvedė mus nuo tiesos.”

“Didžiausias liūdesys tas, kurį sukeliame sau patys.”

“Gries is love.” Now Alice thought: Forgiveness is too.

What a beauty. This book is filled with everything beautiful and not - the love, the grief, the connection, the choices, the betrayal, the mistakes, the happiness and the bravery. It shows how we all deserve people who love us, care for us and take us in when the love is the last thing we think we deserve.

“Kaskart, kai suabejosite savimi,<…>, kai išsigąsite, prisiminkite tai. Drąsa yra pokyčio šaknys, o pokytis yta tai, ką chemiškai esame sukurti daryti. Todėl rytoj pabudę pasižadėkite: daugiau nebestabdyti savęs; nebeklausyti kitų nuomonės apie tai, ką galit ir ko negalit pasiekti. Ir niekam neleiskite skirstyti save po beprasmius srkso, rasės, finansinės padėties ir religijos skyrelius.”

“Ir vyrai, ir moterys yra žmonės. O kaip žmonės, mes esame šalutinia auklėjimo produktai, netikusių švietimo sistemų aukos, ir patys pasirenkame savo elgesį. Trumpiau tariant, sumenkinti moteris į kažką mažiau už vyrus ir iškelti vyrus į kažką daugiau už moteris susiję ne su biologija, o su kultūra. Viskas prasideda nuo dviejų žodžių: rožinė ir mėlyna.”