Agne > Recent Status Updates

“Kai nėra tikrų didelių siekių, aistros įsiliepnoja dėl komiškų smulkmenų, į kurias normalus žmogus išvis nekreiptų dėmesio.”

“Ką patyrė vienas žmogus, būtinai privalėjo patirti ir kas nors kitas.”

“Visi mes netenkam karūnos paskutiniausuą mirksnį, visad teškiamės į žemę per tris žingsnius nuo namų.”

“<…> žmonių nevienija vendros pergalės nei džiaugsmai, juos gali suvienyti tik bendri netekomai, bendra neviltis.”

“Jame buvo tėčio piniginė, skaitymo akiniai ir vestuvinis žiedas. Tapatybė, išmintis ir meilė - vieninteliai po mūsų liekantys dalykai.”

“Rusai niekada nepatyrė laisvėe, tad negali apie ją ir svajot.” Dar vis aktualu ir dar vis tiesa

“Žmogus gali ištrūkti už savo ribų, pranokti save, tik dalį savęs aukodamas. Bet aš aukojau per daug.”

“- Tu nesi našta.
- Žinau, tik kartais pasiklystu. Labai sunku nepasiklysti.”

“Aš pats nustebau, kaip lengvai žmogus gali gyventi be vardo, jei tik sąskaitoje užtenka pinigų. Didžioji dalis žmonijos gali gyventi be identiteto, jei baziniai poreikiai patenkinti.”

“Nusižudyt nepavyko. Gyvenkit iš naujo.”

“Nuo vaikystės ji žinojo, ko nori, bet kai pasieki tai, ko noti, supranti, kad ne taip ir norėjau, nes per lengvai gavai.”

“Kas yra gyvenimas, jei ne akimirka? Kas yra juokas, jei ne maža pergalė prieš skausmą? Vienintelė sekundė, tik viena, kai mumyse ne viskas sudužę.”

“Įprastai neįprasti žmonės. Neįsprastai įprasti žmonės. Mes tiesiog stengiamės gyventi savo gyvenimus, gyventi vieni su kitais, gyventi su savimi. Priimti džiaugsmą, kai jo gauname, nešti skausmą, kai jis mus užgula, žavėtis vaikų laime ir nepalūžti pagalvojus, kad iš tiesų niekada negalime jų apsaugoti.”

“Jūs visada ką nors kur nors atrandate, o paskui kaunatės, kol už tai mirštate.”

“vienas dalykas yra ką nors mylėti, bet, kas, po velnių turi jėgų būti MYLIMAS dvidešimt metų?”

“Būdami maži gedime žmogaus, kurio netekome, o suaugę gedime savęs.”

“Per gyvenimą žmonės gali palaidoti tiek daug mylimų žmonių, bet kitą rytą vis dėlto atsikelti, tik tiek, kad viduje kūnas kaskart atrodo kiek sunkesnis.”

“Maištaujantis paauglys jo galvoje nenori prašyti niekieno pagalbos, nors tuo pat metu išsigandęs vaikas širdyje tikisi, jog kas nors pamatys, kad juo reikia pasirūpinti.”

“Mes padedame, jei galime, kai galime, tiems, kam galime.”

“Tau, kuris per daug kalbi, per garsiai dainuoji, per dažnai verki ir gyvenime ką nors myli labiau nei reikėtų.”

“Mes dar kartą stengiamės išgyventi. Visa energija tam sunaudojama. O siela apleista…”

“Černobylis - Dostojevskio tema. Bandymas pateisinti žmogų. O galbūt viskas labai paprasta: įeini į pasaulį ant pirštų galų ir sustoji prie slenksčio?!”

“Todėl kad, praradęs tikėjimą, likęs be tikėjimo, tu jau ne dalyvis, o bendrininkas ir nebeturi kaip pasiteisinti.”

“Bet mes visuomet gyvenome baimėje, baimėje gyventi mes momama, prie to mes pripratę, tuo mums niekas neprilygs…”

“Nesvarbu, kur esu”, man tas pats, kur esu. Esu.”

“Jeigu ko nors atsisakai, nebūtinai turi pralaimėti.”

“-Tu klausinėji kaip vaikas. <…>
Jie vis klausinėja ir klausinėja jr greitai tokį tašką, kai suaugę nebežino, ką atsakyti ir sutrinka arba pradeda širsti.
-O kodel jie pradeda širsti,
- Jie staiga pasijunta esą pilni kraupaus melo ir nenori, kad jiems tai būtų primenama.”

“Tu žengi į meilę lyg špaga apsiginklavęs korporantas, įsivaizduojąs, kad meilė - tai dvikova, o ne šokis.”

“<…> pavienė mirtis visada yra tikra mirtis, o dviejų milijonų mirtis - tik statistika.”

“Stovėdama ant apsauginio priešpotvyninio pylimo, žiūrėdama į tėkmę, padariau išvadą, kad - nepaisant visų pavojų - visada geriau bus tai, kas juda, nei tai, kas ramu; kad kilnesnė bus kaita nei pastovumas; kad tai, kad apimta sąstingio, neišvengiamai suirs, degeneruos ir virs dulkėmis, o štai judama gyvuos net amžinai.”