pelekas > Recent Status Updates

Palaima ir jaudulys skaityti, nes jaučiu, kad XIII a. Liežas čia nėra tiesiog egzotiškas fonas, bet visas teksto audinys pulsuoja teologiniais klausimais, ir siužetas net nėra labai svarbus, svarbiausia tas puslavimas ir erdvė, kuri atsiveria nuo klausimų.

koks nuostabus pirmas sakinys: „Ar gali būti nykesnis kelias už tą, kuris veda į didįjį miesto sąvartyną?“

Kaip gražu: "(fjordo) gyslomis plaukia žuvų guotai, kiekvienas raibuliuoja gegužės šviesoje lyg grandininių šarvų žiedai"

"<...> ir jau tuoj tamsi popietė, apkraštuota kailiu, tarnaitė įpils raudonojo vyno, ji siurbčioja, Kliūnei kalbant, sėdėdama minkštoje it aksomas ir šiltoje dėžutę primenančioje svetainėje, paskęsta mintyse ir vėl jaučia, kaip slysta gilyn po namu į žemę, tarp ten gulinčių kaulų nuolaužų ir išrautų dantų <...>"

Dieną juos akino kvarco atspindžių blyksniai, naktį akyse raibuliavo.

Gal aš per silpnų nervų

gniaužia kvapą

skaitant vis užjaučiu šios knygos vertėjus - čia tiek daug žodžių žaismo, fonetinių asociacijų, ironijos, žodžiu, visokiausių dalykėlių, kurių neįmanoma perkelti į kitą kalbą

koks fainas Marko Strando eilėraštis "The Mailman" - juokingas, baisus ir mielas vienu metu