50 ratings | 3 reviews | avg rating:4.36

more photos (2)

Raima Zander’s Followers (3)

Raima’s Bookshelves

to-read (5)
currently-reading (1)
read (54)

Raima’s Friends (46)

Danute

2 books | 198 friends

Vilius

5 books | 14 friends

Edith Drobot

1 book | 14 friends

Vaida As Esu

1 book | 10 friends

Giedrė Pulokienė

1 book | 20 friends

Rita Ilgakojyte

1 book | 26 friends

Jolanta (knygupė)

3,640 books | 748 friends

Marius

58 books | 399 friends

More friends…

Raima Zander

Goodreads Author

Born

in Kaunas, Lithuania

Website

https://www.facebook.com/kaunoatlantida/

Genre

Graphic Novels, Memoir, Art

Member Since

May 2019

URL

https://www.goodreads.com/raimazander

edit data

RAIMA ZANDER gimė 1961 m. Kaune, čia ir gyvena.
Studijavo Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume medžio skyriuje ir Vilniaus Dailės institute keramikoje. Rašyti pradėjo 2017 m.
Pirmoji publikacija “Apie kultūros eksportą” - žurnale “Nemunas” (2017 m. Nr. 11).
“Literatūroje ir mene” spausdintos ištraukos iš novelių rinkinio “Bohema neis į dangų”(2018 m. Nr. 25)
Pirmoji knyga “Kauno Atlantida” pasirodė 2019 m. (leidykla “Homo liber”).

Autorę jaudina sparčiai nykstatys ir išnykę objektai, žmonės ir kintantys santykiai, kultūrinio paveldo sluoksnis, į kurį dažnas šiandien nekreipiame dėmesio ar gėdyjamės dėl to, kad tai “vyko niūriais sovietiniais laikais” ir vien todėl verta pasmerkimo. Bet juk dauguma esame iš ten, tai mūsų tėvų ir mūsų j ...more

Learn more
Ask the Author

To ask Raima Zander questions, please sign up.

Combine Editions
Raima Zander’s books

Average rating: 4.53 · 38 ratings · 11 reviews · 2 distinct works

	Kauno Atlantida nuo „Inkaro“ kamino pusės 4.72 avg rating — 29 ratings — published 2019	Error rating book. Refresh and try again. Rate this book Clear rating 1 of 5 stars 2 of 5 stars 3 of 5 stars 4 of 5 stars 5 of 5 stars
	Bohema neis į dangų 3.89 avg rating — 9 ratings — published 2021	Error rating book. Refresh and try again. Rate this book Clear rating 1 of 5 stars 2 of 5 stars 3 of 5 stars 4 of 5 stars 5 of 5 stars

* Note: these are all the books on Goodreads for this author. To add more, click here.

5 posts
Raima Zander's Blog

Šančiams skiriu

Adomas buvo Šančiuose, net neabejokite :)
Skaitykite
Kopijuokite
Spausdinkitės
Dalinkitės ir
Neminėkite bloguoju.
Prakaitas, išlietas dėl kažko, visada duoda vaisių.
Tai yr braškė, kurią nuraškė.
Laiku.
Šie tekstai buvo mano donoro kraujas. Kurį laiką dėl to sirgau mažakraujyste.

https://www.scribd.com/document/41417... Read more of this blog post »

Like • 0 comments • flag

Published on June 21, 2019 09:43 • Tags: dykai, kaunas, kaunoatlantida, lithuanianauthor, raimazander, sanciai, sanciuistorijos, skaityk

View all 5 posts »

Raima is Currently Reading

Raima Zander is currently reading

Kauno Atlantida nuo „Inkaro“ kamino pusės

by Raima Zander (Goodreads Author)

bookshelves: currently-reading

Rate this book

Clear rating

1 of 5 stars 2 of 5 stars 3 of 5 stars 4 of 5 stars 5 of 5 stars

Raima Zander said: " Aušra Lukšaitė-Lapinskienė

Raimos Zander žvilgsnis į Kauną nuo ,,Inkaro“ kamino pusės

Raimos Zander knyga ,,Kauno Atlantida nuo ,,Inkaro“ kamino pusės“ – nuotykis tiek kauniečiui, tiek šį miestą pažįstančiam tik apgraibomis, per metus jį aplankančiam v Aušra Lukšaitė-Lapinskienė

Raimos Zander žvilgsnis į Kauną nuo ,,Inkaro“ kamino pusės

Raimos Zander knyga ,,Kauno Atlantida nuo ,,Inkaro“ kamino pusės“ – nuotykis tiek kauniečiui, tiek šį miestą pažįstančiam tik apgraibomis, per metus jį aplankančiam vos kelis kartus. Tai pirmoji Raimos knyga, gal todėl taip kruopščiai, su meile ir rūpesčiu išleista. Išnešiota tarsi kūdikis. Leidykla ,,Homo liber“ pasistengė išpildyti autorės įgeidžius: knyga estetiška ir paslaptinga. Juodu audiniu aptrauktas viršelis primena knygas iš tėvų knygų spintos vaikystėje. Būtent tokias – ne popieriniais, o storo kartono, aptraukto austa medžiaga, viršeliais knygas prisimenu. Juodas audinys tarsi simbolizuoja ,,Inkaro“ kaminą, juodus suodžius, nugulančias aplinkinių namų palanges, stogus, skalbinius. Baltas apskritimas juodame fone – sovietmečio sportbačių “inkariukų” kauliukų apsauga. Guminis apskritimas ne tik dekoro detalė. Juodo ir balto kontrastas primena harmoningą Rytų in ir jan sąjungą. Kiekvienoje tamsoje slypi šviesos galimybė. Kiekviena šviesa gali užgesti ir virsti tamsa. Tai, kas jau praėjo, ir tai, kas išliko atmintyje. Praeitis ir dabartis. Gyvenimas ir mirtis. Gamyklos stogas ir kaminas. Kontrastų ir antitezių galima vardinti daugiau. Be to, ši knyga su sekretu. Skaitydamas pagaliau atverti juodą lapą, kuriame sudžiūvęs augalas ir sovietinio trirublio kupiūra. Juodi lapai – ne spausdinimo brokas, tai paslaptis, suteikianti erdvės ir laiko apmąstymams, kviečianti atskleisti metaforos kodą.
Raimos Zander pasakojimas įtraukia į klajones po bebaigiantį išnykti miestą. Miestą, kuris, kaip mitinė Atlantida, dingsta praeities dulkėse, užmaršties nuosėdose, nyra į kitą realybę, kitą dimensiją. Tai, ką pagaus atidaus stebėtojo, gyventojo ir išgyventojo žvilgsnis, bus išsaugota, prailgins miesto artefaktų ir žmonių gyvavimą. Raimos Zander knyga – savo miestą ir jo žmones mylinčio žmogaus duoklė ir dovana jam ir jiems. Išsaugoti, atminti ir priminti. Tik taip galima nors trumpam sulaikyti praeitin grimztančius miesto kampelius, kerteles, takus ir gatveles su praeito šimtmečio namais, su tarsi laike pasiklydusiais gyventojais, su visomis miesto smulkmenomis, kurios įgauna emocinį krūvį ir jausminę įtampą. Nes tai svarbu, nes tai buvo ir yra reikšminga čia gyvenančiam, nes jam skauda dėl praradimų.
Raimos Zander Kaunas, o tiksliau Slabodke vadinamas Vilijampolės rajonas, persmelktas poetiškos praeities nuojautos, net melancholijos. Juk tai, kas prarasta, kas išnyko ar baigia nugrimzti atminties archyvuose, atrodo gražiau, skaniau, saldžiau. Meilės ir mirties įtampa, buvusio ir esamo laiko priešprieša, turėjimo smulkmenos ir buvimo tikrumas – tai ingredientai, iš kurių kuriama Slabodkės gyvenimo panorama. Miesto grožį padeda atskleisti ir autorės kalba: nenudailinta, nenulaižyta korektorių-redaktorių. Kasdienė kaunietės kalba su lenkiškais intarpais, stiprių žodelių ir slengo inkliuzais, kurie tekstui suteikia savitą stilistinį atspalvį, padeda perteikti praėjusio šimtmečio gyvenimo turinį ir dvasią.
Vienus Raimos tekstas žavi. Kitus gali erzinti. Santykis su tekstu – individualus dalykas. Teksto autentika, atviras, pulsuojantis nervas ir gyva, bet suvaldyta emocija pagauna nuo pirmojo teksto ir nepaleidžia iki paskutinio. Pasakotojai pavyksta suvaldyti emocijas, todėl neįklimpstama sentimentalume ir banaliame praeities ilgesyje – ,,Tada buvo geriau...“ Į žmones, įvykius, daiktus ir statinius žvelgiama iš laiko distancijos, tačiau nepraradus labai artimo ir šilto ryšio. Sovietmečio Vilijampolės kiemai, vartai, žmonių unifikuotos buities artefaktai estetiškai įprasminti, jie padeda perteikti to laikmečio dvasią, atskleidžia, kaip ir kuo gyvena XX amžiaus 7-8 dešimtmečio žmogus. Žmogus, kuris dar tik labai fragmentiškai susidūrė su kitokiu pasauliu, klestinčiu už geležinės uždangos. Kapitalistinio pasaulio normos ir gyvenimo gerovė susikoncentruoja į spalvotą kramtomosios gumos popierėlį, kuriantį priešpriešą sovietmečio juodai-baltai kasdienybei. Gumos kramtymo ritualas – dar viena sovietmečio vaikystės detalių, kuri gali būti sunkiai suvokiama pertekliuje gyvenančiam nūdienos paaugliui: ,,Guma tais laikais buvo kramtoma mažais gabalėliais, atgnybus nuo pagrindinio gabaliuko. Kramtoma iki tol, kol kramtydavosi. Tada taupiai atgnybiamas kitas mažulytis gabaliukas (po pertraukos, kad malonumas užsitęstų ilgiau). Malonumas kartojamas“.
Knygos pasakotoja gyvena pasaulyje, kuriame mažai vietos individualumui, išskirtinumui. Jiems skleistis lieka labai nedidelės erdvės ir retos progos. Ir vis dėlto. Balti mokyklinės uniformos kalnieriukai – smulkmena, bet tai vienas iš tų išskirtinumo ženklų, kurie prieinami sovietmečio jaunimui: ,,Kalnieriukai uniformai buvo atskira haute couture dalis. Vienintelė uniformos vieta, bylojanti apie savininkės asmenybės ypatumus. Mes buvome visos vienodai rudos, juodais žiurstais. Tik kalnieriukai galėjo atspindėti kiekvienos individualybę. Jie buvo taip nuožmiai puošiami – neklauskit! Pasitelkdavom tam gipiūrus ir nėrinius, siuvinėjimą, kažkuri netgi karoliukų įsūdyjo. Aš ant žiursto sparnelio buvau prisiuvusi stiklo akutę. Ji spindėjo ir žybčiojo saulėj. Noras išsiskirti buvo žudantis ir sekinantis jėgas. Nes net suknistos pėdkelnės mūsų buvo tokios pat ryžos spalvos.“ Tokių detalių, smulkmenų tekste labai daug. Jos išryškina, aprašo bei interpretuoja realybę, kuria jungtis tarp atskirų jos fragmentų ir sukabina skirtingus tekstus į vientisą audinį.
Pasakojimas apie sovietmečio vaiko, mergaitės, asmenines egzistencines patirtis virsta visos generacijos gyvenimo paveikslu, istorija. Tačiau skirtingai negu istorijai čia svarbu ne patys įvykiai, jų chronologija, bet savistabos procesas, madingoji nūdienos refleksija. Atkurdama vaikystės, paauglystės, jaunystės įspūdžius Raima Zander juos ne tik įamžina, įrašo popieriuje tarsi šumerai molio plokštelėje, bet ir įprasmina, suteikia emocijų krūvį, kurį puikiai jaučia knygos skaitytojas. Juolab kad dažnam labai gerai pažįstamas knygoje vaizduojamas pasaulis: vienodos mokyklinės uniformos, jų lyginimas kiekvieną savaitgalį, dailių ir išskirtinių kalnieriukų paieška arba nėrimas, siuvimas, apsilankymas paslaptingoje siuvėjų karalystėje. Aname tūkstantmetyje tai prilygo apsilankymui šiandieniniame ,,Akropolyje“. Nors ne, tai buvo kur kas reikšmingesnis gyvenimo įvykis, nes nutikdavo ne taip jau dažnai. Prisiminimų albumų naivumas ar popierinių lėlių meno vingrybės ir subtilybės – tai gerai pažįstama tiems, kieno gyvenimas tekėjo sovietmečio laiko juostoje. Lentynos, nukrautos medinėmis dėžėmis su ką tik iškepta formine duona, duonos kvapas, sklindantis aplink duoninę, Krasnaja Maskva aromatas – tai vis buvusio gyvenimo fragmentai, įsibrėžę pilkųjų ląstelių vingiuose.
Knygos ,,Kauno Atlantida nuo ,,Inkaro“ kamino pusės“ autorė atskleidžia artimus žmonių – tiek giminaičių, tiek tos pačios gyvenamosios teritorijos vienijamų, kraujo ryšiais nesusijusių kauniečių – santykius. Su vienais pasakotoja gyvai bendravo, gyveno kartu arba šalia, kitus stebėjo iš šalies, kartais iš kitos tvoros pusės. Jie tampa Raimos Zander personažais, knygos veikėjais. Žinoma, išsamių jų paveikslų nerasime, tačiau keletas svarbesnių išvaizdos detalių, elgsenos ir gyvensenos ypatumų kuria gyvus, įsimenančius paveikslus. Viena iš ryškiausių knygoje aprašytų žmonių – močiutė Helia, kurios stiliaus pojūtis, estetinis skonis, moteriškumas jaunąją pasakotoją žavi. Būtent močiutė Helia tampa stiliaus ikona, pavyzdžiu, kaip turi atrodyti moteris: ,,Man nuo vaikystės buvo kalama pagrindinė, esminė tiesa apie koncentracijos taškus moters gyvenime, kurie lemia jos jauseną, savivertę ir nuotaiką: galva ir batai... galva ir batai... galva ir batai...“ Visgi svarbiausia ne pateikti žmogaus charakteristiką, bet atskleisti jo ryšį su kitu žmogumi, parodyti savo santykį su artimesniu ar tolimesniu kaimynu. Pasakotoja apibendrina: ,,Ar pastebite, kad mes nuolat vaikščiojom vieni pas kitus į svečius? Nenutrūkstamai lankydavom vieni kitus. Žmonės buvo kaip gauja. Kovojo dėl vienas kito, užstodavo, tikrindavo, ar viskas gerai kito namuose, šeimoj. Pasirūpindavo, paklausdavo. Mes pasižinojom skirtingose pusėse vieni kitus: ar prie tilto, ar ant kalno, ar Lampėdžiuose. Žinojau beveik visų pavardes, nes jos dažnai buvo minimos, tai buvo realios, gyvenančios ir kvėpuojančios asmenybės... Mes buvom Žmonių Bendruomenė“. Tokiems žmonių bendruomenės ryšiams knygos autorė skiria nemažai dėmesio.
,,Kauno Atlantida nuo ,,Inkaro“ kamino pusės – ne tik gražus, bet ir prasmingas Raimos Zander literatūrinis opusas, netelpantis į kurio nors vieno žanro rėmus. Knyga gali būti skaitoma kaip vieno labai konkretaus žmogaus prisiminimai, kaip esė, kuriame individuali žmogaus buitis ir būtis apmąstoma visos kartos kontekste. Galima į ją pažvelgti ir kaip į istorinės atminties liudijimą, prarasto rojaus paieškas. Šios istorijos įamžina praeitį ir kartu nusako jos prasmę ir vertę pačiai autore. Vertę ir prasmę jai gali turėti ir labai buitiškos, kasdieniškos smulkmenos, kurias autorė vaizduoja šviesų liūdesį atmiešdama lengva ironija. Tekstai neretai baigiami elegišku, poetišku sakiniu ar fragmentu, kuris tampa svarbiausiu akcentu, apibendrinančiu visą tekstą ir perteikiančiu pasakotojos būseną: ,,Suklupusiam atgailos, nusilenkusiam, kad išdegintų kakta ženklą meilės gimtam slenksčiui išmindytam. Nepamiršt... Nepamiršt...“
Raimos Zander ,,Kauno Atlantida nuo ,,Inkaro“ kamino stogo – vientisas ,,nepamiršt“, dabarties žmogaus dovana išėjusiems, pagarbos išraiška mylimiems ir mylėjusiems. Ir nors knygos formoje dominuoja juoda ir balta, skaitytojas čia ras labai spalvingą sovietmečio žmogaus gyvenimo paveikslą. ...more "

May 28, 2019 09:55AM · see review

Raima’s Friend Comments

No comments have been added yet.