Apie japoni��k�� pavasar�� ir pasaulio beprotyb��


R.Neverbicko nuotr.
Pavasar�� Berlyne visada paskelbia sakuros. J�� ��ia yra beveik de��imt t��kstan��i��. Tiek daug japoni��k�� vy��ni�� n��ra jokiame kitame Europos mieste. O viskas prasid��jo dar devyniasde��imtaisiais, po Berlyno sienos griuvimo, kai viena japon�� televizijos stotis k�� tik susivienijusiam miestui nusprend�� padovanoti ka��k�� gra��aus, ��velnaus, ��adinan��io vilt�� ir prisik��lim��, ka��k��, kas simbolizuot�� taik�� ir ramyb�� ir pad��t�� u��mir��ti tuos kraupius, ��altus, pilkus metus. U�� ��moni�� suaukotus pinigus buvo nupirkta t��kstan��iai sakur��, jos buvo pasodintos ten, kur dar visai nesenai stov��jo miest�� skyrusi siena. Dabar med��iai jau dideli, ��mon��s eina po jais pas��d��ti, pabraidyti po ��iedlapius, nusifotografuoti su tuo trapiu ir labai greitai praeinan��iu gro��iu. Visai kaip ir Japonijoje. Gerai, kad ��iemet d��l karantin�� buvo at��aukta tik ��vent��, bet ne ��yd��jimas. Gerai, kad politikai ne visagaliai ir negali liepti med��iams ne��yd��ti. Gerai ir tai, kad miesto parkai, botanikos ir zoologijos sodai nebuvo u��daryti net per pat�� pandemijos ��kar��t��.

��iemet taip gra��iai sutapo, kad per japoni��k�� pavasar�� mane pasi��ov�� lyd��ti Haruki Murakamis. Literat��rin�� bendruomen�� laiko j�� bestseleri�� ra��ytoju, kas i��kart rei��kia, kad knygos skirtos mas��ms, o ne i��rinktiesiems, bet a�� jo knygose randu jauk��, keist�� pasaul��, kur galimi patys ��vairiausi ir netik����iausi dalykai ir kuriame dabar, kaip niekada anks��iau, labiausiai norisi pasisl��pti. Man patinka taup��s jo sakiniai, keistos fantazijos, ma��i linksmi nesusipratimai, nenusp��jamos pabaigos. O ir heroj�� mintys bei sprendimai mums, vakarie��iams, visai nenusp��jami. Japonija man visada buvo tokia keista ��alis, kad, skaitydama j�� ra��ytoj�� fantazij�� sukurtus pasaulius, nelabai ir atskiriu, kas tikra, o kas i��galvota.

Balt�� lank�� leidyklos i��leistas dvitomis ���Komandoro nu��udymas��� kelis m��nesius jau gul��jo mano lentynoje ir visai atsitiktinai ��sliuog�� man �� rankas tik ���� pavasar��. Nors Murakamio fanai supras, kad atsitiktinum�� neb��na, kad visi ��mon��s, ��vykiai ir sakiniai �� gyvenim�� ateina tada, kai tam ateina laikas.

Vieni��o dailininko dienos romane teka l��tai, lyg kokia lygum�� up��. Skaitant atrodo, kad pasakojimo tempas netgi ty��ia yra l��tinamas, o visi nam��, gamtos, min��i�� apra��ymai yra priemon�� ��tampai sukelti. Pana��iai kaip pajud��jus amerikieti��kais kalneliais - vagon��lis l��tai kyla �� kaln��, leisdamas apsi��valgyti, bet tu ��inai, kad tuoj tuoj jis pasileis nestabdomai ��emyn iki kito pos��kio, iki kito kalno. Bet man ��domiausia ne va��in��tis auk��tyn -��emyn, bet tai, kok�� pasaul�� tau sukuria atrakciono reng��jai: vien�� kart�� nusileisi �� mi��k��, kit�� ��� �� vanden��, o tre��i�� kart�� - gal net �� siaub�� kambar��. Vos ��lipus �� H.Murakamio roman�� pasijutau nebeturinti kelio atgal ��� jau s��d��jau v����im��lyje tvirtai prisisegus dir��us, versdama vien�� puslap�� po kito ir savoti��kai besid��iaugdama, kad galiu trumpam pamir��ti ��io pasaulio beprotyb��.

��domu gal ir tai, kad pirm��j�� dal�� skai��iau per Velykas vie����dama turb��t pirmajame visoje Vokietijoje ekologi��kai statytame name. Jo ��eimininkas ��� turtingas keistuolis hipis, ��sigeid��s pastatyti kv��puojant��, sveik�� nam�� i�� ekologin��s medienos, molio, ��akeli��, beveik nenaudojant vini�� ir joki�� da����, lak�� ar klij�� su chemikalais dviem de��imtme��iais anks��iau, nei Europ�� u��pl��do visos eko bio mados ir tokie namai tapo hipsteri�� svajone. Ne, jis n�� kiek nepana��us �� Murakamio Men��ik�� nei i��vaizda, nei b��du, gal tik tuo, kad yra pana��aus am��iaus, turi keist�� svajoni��, did��iul�� nam�� ir toje gausyb��je kambari�� kartais jau��iasi vieni��as ir nori daryti prasmingus darbus ne tik sau, bet ir ��monijai. Taigi ryte prasibudusi po gerokai u��sit��susio (��iame pasaulyje u��drausto) vakarojimo su draugais, vis ��iupdavau knyg��, skaitydavau apie dailinink��, tikra to ��od��io prasme i��laisvinant�� savo menines galias, apie drov�� turtuol��, turint�� paprast�� ��emi��k�� nor�� u��megzti ry���� su dailininku ir paaugle mergaite, kuri tyrin��ja tiek matom��, tiek nematom�� pasaulius savo smalsiomis akimis ir jau��ia daugiau, nei patirties ir pinig�� turintys ��mon��s. Kaip ir reikia tik��tis, ��pus��jus pirmai daliai, pradeda d��tis keisti dalykai. I�� prad��i�� skambina varpelis, paskui atsiranda duob��, paskui i��dygsta komandoras, dar v��liau ��� ilgaveidis ir dailininkas po truput�� apsigyvena keistame pasaulyje su nuomojamo namo pal��p��je atrasto paveikslo persona��ais.

Net ne��inau, Murakamio siu��eto neina atpasakoti, nes jei tik pabandai, viskas skamba labai kvailai ir banaliai. Bet kai skaitai, tie keistumai atrodo labai tikrovi��ki. Viename i�� interviu autorius teigia, kad jis pats net ne��ino kokie persona��ai i�� kuri�� jo vaizduoties kamp�� i��l��s ir kaip jie elgsis romane. Skaitant Komandoro nu��udym�� tai n�� trupu��io netrikdo ��� tu tiesiog d��iaugiesi, kad autorius pasi��m�� tave �� savo keist��j�� pasaul��. Ra��ytojas sugeba ��tikinti, kad m��s�� pasaulis pilnas nesuprantam�� dalyk�� ir n��ra ��ia ko pernelyg ai��kintis. Ties�� sakant, dabar net tame tikrajame, pseudonormaliame pasaulyje pernelyg ai��kintis nepatariama.

��is romanas primena Alisos stebukl�� ��al��, ��ia taip pat yra duob��, tunelis �� kit�� pasaul��, nepaai��kinamai besielgiantys ��mogeliukai, kli��tys ir vaizduot��s siaubai, kuriuos protagonistas turi nugal��ti, kad gal��t�� v��l sugr����ti. Tiek ��is, ties anas pasauliai Harukio Murakamio apra��omi vienodu tonu, lyg du skirtingi miestai su skirtingomis spalvomis ir dialektais, bet abu visi��kai real��s.

Vien�� sekmadien�� ��iupau knyg��, sumu��tin��, ��alios arbatos termos�� ir kelioms valandoms ��sitaisiau japoni��kame sode po ��ydin��iomis sakuromis. Leidau ra��ytojo magijai ne��ti mane visais tais kalneliais ir jau��iausi smagiai apsvaigusi. Ir vis pagalvodavau: kai vakarie��iai ra��o apie savo i��prot��jimus, viskas skamba labai depresyviai, ten daug juoduli��, klampumos, suspenso, kartais net visa blogio imperija nori tave pasiglem��ti. O ��tai japonai moka ��domiai ir linksmai i��prot��ti, ne��klimpdami �� savianalizes. Gal jiems padeda ir sakur�� magija, nuspalvinanti visas juodas mintis ��velniai ro��ine spalva?

Kokios spalvotos j�� beprotyb��s ��sitikinau apsilankiusi ��ymiosios ta��keli�� f��jos, vienos garsiausi�� pop arto meninink��s, performans�� organizator��s ir ��iaip spalvingos asmenyb��s japon��s Yayoi Kusamos retrospektyvin��je parodoje, kuri praeit�� savait�� buvo atidaryta Berlyne ir tur��jo tapti vienu reik��mingiausi�� ��io pavasario kult��rini�� rengini�� Vokietijoje. Kad kurtum tokius ry��kius pasaulius i�� ta��keli��, reikia b��ti ��iek tiek i��prot��jus. Arba, kad pie��tum paveikslus, kuri�� pavadinimai man gal net gra��esni u�� vaizdus: ola, kur ilsisi sielos, vaza su m��lyn��j�� gyva��i�� akimis, ��aliai nuspalvinta mirtis, paauglys, palaidotas tamsoje. Kusama pasakoja, kad haliucinacijos jai prasid��jo jau de��imties met�� ��� ji mat�� blyksnius ir ta��kelius ir pajuto, kaip jie sukasi, did��ja, i��tr��ksta i�� jos vidaus ir sklinda �� pasaul��, tuo pa��iu pad��dami jai i��tirpti jame. Dar b��dama vaiku ji prad��jo pie��ti, spalvino visk�� aplinkui ��� sienas, grindis, drobes ir net save pa��i��. Taip gim�� viena u�� kit�� keistesn��s id��jos jos performansams. ��i��rint �� jos viso gyvenimo k��ryb��, matai, kad meninink�� buvo neatsiejama nuo savo darb��, kad menas nesibaigdavo parodose, bet t��sdavosi pristatym��, vakar��li�� metu, jame tilpo ir jos feministiniai bei politiniai parei��kimai.

Parodoje demonstruojami ir keli veidrod��i�� kambariai, kur ta��kai virsta begalyb��mis, o erdv�� ��� visi��kai keistu, net ��iek tiek anapusiniu pasauliu, savoti��kai pana��iu �� H. Murakamio. Stov��damas geltoname kambaryje, kuris visas i��margintas juodais skirtingo dyd��io ta��kais su veidrodine d����e viduryje, i��ties jautiesi tirpstantis, prarandantis erdv��s ir laiko poj��t��. Meninink�� to ir nor��jo ��� priversti ��mones i��lipti i�� visagalio proto ��takos ir i��laisvinti save, o galiausiai suprasti, kad kontrol��s praradimas atne��a ne tik baim��, bet ir did��iul�� laisv��. Ir kad retkar��iais i��prot��ti ir pasinerti �� fantazij�� pasaul�� gali b��ti visai smagu. Ypa�� dabar, kai realiojo pasaulio vaizdai pranoksta visas fantazijas.

Kusamai dabar 92. U��augusi nacistin��je Japonijoje, i��gyvenusi Hirosimos pasekmes, penkiolika met�� tyrin��jusi meni��k�� Niujork��, k��lusi menines bangas Europoje, ji jau daugiau nei keturiasde��imt met�� gyvena psichiatrijos klinikoje Japonijoje ir toliau pie��ia ry��kius paveikslus u�� kuriuos kolekcionieriai moka daug pinig��. O jos sukurtos galaktikos ir toliau d��iugina, skaudina, priver��ia susim��styti ar i��laisvina kiekvien�� fantazijomis tikint�� ��i��rov��.

Aplink Grupius Bau pastat��, kuriame keturis m��nesius veiks Y. Kusama paroda, net med��iai aprai��ioti raudonu audiniu baltais ta��keliais, net bilietus pardavin��jantis kioskas ta��kuotas, lyg bandyt�� �� Berlyno gyvenim�� ��ne��ti ��iek tiek spalv�� ir priartinti t�� ��aviai beproti��k�� pasaul��. I����jus i�� parodos, kaip ir u��vertus paskutin�� Komandoro nu��udymo puslap��, apsidairiau ir pagalvojau, kad jis dabar netgi atrodo daug normalesnis, labiau paai��kinamas, teikiantis daugiau d��iaugsmo, nei tas tikrasis, kuriame ka��kas sugalvojo i��trinti spalvas ir i��jungti ��vies��.

Lyg patvirtinant ��io pasaulio beprotyb��, Kusama paroda lankytojams buvo atvira lygiai vien�� dien��. D��l visi��kai nesuprantam�� Vokietijos vyriausyb��s sprendim��, kult��ros ��staigos Berlyne v��l buvo u��darytos.

Jei kam ��domu, daugiau informacijos apie Kusama pamok�� ��ia: https://vimeo.com/540659283

 •  0 comments  •  flag
Share on Twitter
Published on April 27, 2021 11:02
No comments have been added yet.


Lina Ever's Blog

Lina Ever
Lina Ever isn't a Goodreads Author (yet), but they do have a blog, so here are some recent posts imported from their feed.
Follow Lina Ever's blog with rss.