Gabrielius Blekaitis

“Baimė, kad plonytis vilnos siūliukas, atspuręs nuo antklodės krašto, yra kietas, kietas ir smailus it plieninė adata; baimė, kad šita mažutė mano naktinių marškinių saga yra didesnė už mano galvą, didžiulė ir sunki; baimė, kad štai tas duonos trupinėlis, dabar krentantis nuo lovos, pavirs stikliuku ir suduš, atsitrenkęs į žemę, ir slegiantis rūpestis, kad drauge, po teisybei, suduš ir viskas, viskas visiems laikams; baimė, kad atplėšto laiško krašto juostelė yra uždraustas daiktas, kurio niekam nevalia pamatyti, nepaprasta brangenybė, kuriai nėra pakankamai saugaus kampelio visam kambary; baimė, kad užmigęs prarysiu angliuką, gulintį prie krosnies; baimė, kad mano smegenyse pradės augti koks nors skaičius ir augs tol, kol jam nebeliks vietos manyje; baimė, kad tai ant ko aš guliu yra granitas, pilkas granitas; baimė, kad galiu pradėti šaukti ir žmonės subėgs prie mano durų ir galų gale išlauš jas, baimė, kad galiu išsiduoti ir pasakyti viską, ko man baisu, ir baimė, kad negalėsiu nieko pasakyti, nes viskas yra neapsakoma, - ir kitos baimės... baimės.
Aš prašiau sugrąžinti vaikystę, ir ji sugrįžo, ir jaučiu, kad ji vis dar tokia pat sunki kaip anuomet ir kad nebuvo jokios naudos pasidaryt vyresniam.”
― Rainer Maria Rilke, The Notebooks of Malte Laurids Brigge

“4. And, in a word, the achievements of the Saviour, resulting from His becoming man, are of such kind and number, that if one should wish to enumerate them, he may be compared to men who gaze at the expanse of the sea and wish to count its waves. For as one cannot take in the whole of the waves with his eyes, for those which are coming on baffle the sense of him that attempts it; so for him that would take in all the achievements of Christ in the body, it is impossible to take in the whole, even by reckoning them up, as those which go beyond his thought are more than those he thinks he has taken in. 5. Better is it, then, not to aim at speaking of the whole, where one cannot do justice even to a part, but, after mentioning one more, to leave the whole for you to marvel at. For all alike are marvellous, and wherever a man turns his glance, he may behold on that side the divinity of the Word, and be struck with exceeding great awe.”
― Athanasius of Alexandria, On the Incarnation

“Grafas Brahe laikė ypatingo dėmesio ženklu kalbėtis su mano tėvu apie jo mirusią žmoną, mano motiną. Jis vadino ją grafaite Sibile, ir kiekvienas sakinys baigdavosi taip, lyg jis apie ją teirautųsi. Nė pats nežinau kodėl, bet man net atrodydavo, kad jis kalba apie visai jaunutę mergaitę balta suknele, kuri bet kada gali įeiti į salę. Tuo pačiu tonu jis kalbėdavo ir apie „mūsų mažąją Aną Sofiją“. Kai vieną dieną pasiteiravau apie tą panelę, kuri, regėjosi labai patiko seneliui, tai sužinojau, kad jis turėjo galvoje didžiojo kanclerio Konrado Reventlovo dukterį, velionio Fridricho Ketvirtojo antrąją žmoną kuri jau beveik pusantro šimto metų ilsėjosi Roskildėje. Laikų tėkmė jam nieko nereiškė, mirtis buvo tik menkas atsitikimas, kurį jis visiškai ignoravo, žmonės, kartą patekę jo atmintin, egzistavo ir toliau, ir tai, kad jie mirę, čia nieko negalėjo pakeisti. Daugeliui metų praėjus, po senojo pono mirties, buvo pasakojama, kad jis tokiu pat užsispyrimu ir ateitį priimdavęs už dabartį. Kartą jis esą kalbėjęsis su viena jauna moterim apie jos sūnus, ypač apie vieno iš jų kelione, o jaunoji dama, einanti trečiąjį savo pirmojo neštumo mėnesį, sėdėjo vos gyva iš siaubo ir baimės greta nesiliaujančio šnekėti senio.”
― Rainer Maria Rilke, The Notebooks of Malte Laurids Brigge

“Human life. Duration: momentary. Nature: changeable. Perception: dim. Condition of Body: decaying. Soul: spinning around. Fortune: unpredictable. Lasting Fame: uncertain. Sum Up: The body and its parts are a river, the soul a dream and mist, life is warfare and a journey far from home, lasting reputation is oblivion.”
― Marcus Aurelius, Meditations