Otilija

“Yra žmonių, kurių vienintelis paskyrimas — puošti pasaulį ir daryti kitiems malonumą. [...] Jie bus gerai išauklėti, malonūs, turės geras manieras, bet absoliučiai niekam nenaudingi. Jie neturės jokių pareigų ir nedirbs jokio darbo. Nedarydami niekam naudos, jie nedarys niekam nei žalos. Ir į klausimą, koks tų žmonių buvimo pateisinimas, nerasi jokio atsakymo kaip vien tai, kad jie puošia pasaulį. Kai kas tokius žmones vadina visuomenės parazitais.”
― Vincas Mykolaitis-Putinas, Altorių šešėly

“Knygos, kurias mudu skaitėme pereitą vasarą, dabar yra vienintelis Tavo buvimo čia ženklas ir atminimas. Aš beveik kasdien jas perdėlioju iš vienos vietos į kitą, pakilnoju, apglėbęs laikau prie krūtinės; pirštais paliečiu Tavo pernai įdėtas į jas ir dabar jau sudžiūvusias gėles, paalsuoju jų pridususiu kvapu; pakartoju visus judesius iš naujo ir pagaliau vėl sudedu atgal į lentynėlę.”
― Alfonsas Nyka-Niliūnas

“Daug keliauju. Tai žmonės manęs vis klausia, iš kur aš. Tai sakau: aš gimiau ir išaugau Lietuvoj. Gyvenu Niujorke. O mano kraštas dabar yra kultūra.
Tai jie žiūri į mane, mirksi: a, juokdarys.
Bet aš kalbu labai rimtai. Dabar aš įdomaujuos tiktai kultūra. O kultūra yra visur ir niekur.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur

“Mes gyvenam ir atrodom, lyg gyventumėm nuolatiniam proteste prieš šio šimtmečio idiotizmą.”
― Jonas Mekas, I Had Nowhere to Go