Povilas Šklėrius's Blog: baltus sparnus

Trečią savaitę vienoje dešimtoje klasėje pasirodė nematytas veidas. Vyrukas į pamoką atėjo pavėlavęs dvidešimt minučių. Atidarė duris, įžengė į klasę ir sustojęs gale visus nužvelgė. Visi atsisuko į jį. Mokinių veiduose pastebėjau nerimą. Aš irgi sunerimau – jis buvo maždaug metro devyniasdešimt, tvirto sudėjimo, dėvėjo „Adidas“ treningus, o ant kaklo segėjo storą sidabrinę grandinę. Priminė kultūristą.

– Tai jūs mūsų naujas pilietiškumo mokytojas? – paklausė jis atsainiai.

– Taip, – atsakiau.

– Tikėkimės, kad jums nebus kaip ankstesniam, – pasakė ir numetęs kuprinę ant suolo pagaliau atsisėdo.

***

Naujas romanas „Pažadėk mane gražiai palaidot“ bus išleistas 2024 m. gruodžio mėn.

Pagrindinis romano veikėjas Nika Benetas, spaudžiamas merginos susirasti kokį nors normalų darbą, sutinka padirbėti mokytoju. Darbas, susidūrimai, ginčai, konfliktai ir įdomios diskusijos su mokiniais pripildo jo gyvenimą naujų spalvų. Pasakodamas apie savo patirtį mokykloje, veikėjas pamažu grįžta atgal į savo mokyklą – tragikomišką gyvenimą su mamyte, karštai mylėjusia jo tėvelį, tėveliu, nuolat užtraukusiu nelaimes šeimai, ir močiute, mokiusia vaiką išgyventi toje šeimos beprotybėje.

Šis romanas – tai pasakojimas apie netradicinę šeimą, mokytojo darbą bei meilę. Ir apie tai, kas lieka, kai meilės iliuzija neišsipildo.

***

Romano ištraukas, taip pat galimybę užsisakyti romaną iš anksto rasite čia: www.atgalimokykla.lt

Tėvas trenkia durimis ir išeina, nebepamenu jau kelintą kartą.

Kitą dieną mama grįžta iš darbo nusipirkusi naują suknelę.

Kitą dieną mama grįžta iš darbo nusipirkusi naujus batus.

Kitą dieną mama grįžta iš darbo nusipirkusi naują rankinę.

O šeštadienį mama grįžta ir sako:

– Nupirkau naują baldų komplektą, žadėjo atvežti šiandien.



Ir tikrai – dar tą pačią dieną atveža naują baldų komplektą: tamsiai raudona sofa, du foteliai, du pufikai.

Perstumdom baldus kelis kartus kambaryje, kol galiausiai randam geriausią sprendimą.

Mama keistai patenkinta, atrodo nepamena jau ir to, kad tėvas vėl išėjo iš namų.

Ji pasisuka šypsodamasi ir sako:

– Gal paskambink tėvui, paklausk kaip jam sekasi?



Neturėdamas kitos išeities taip ir darau – renku tėvo namų numerį.



– Klausau, – sako tėvas.

– Labas, – sakau, – čia Povilas.

– Labas, sūnau, – sako jis. – Kaip tau sekasi?

– Gerai, – sakau.

– O kaip sekasi mamai?

– Gerai, mama pirko naują suknelę ir naujus batus, ir naują rankinę.

– Tikrai? – klausia tėvas.

– Taip, o šiandien ji pirko dar kai ką, – sakau.

– Ir ką gi?

– Naują baldų komplektą, sakė pagaliau mums laikas atsinaujinti.



Tėvas numeta ragelį, dar vienas baigtas pokalbis.

Mama sėdi patenkinta, glostydama naujo fotelio porankius.



– Šaunuolis, Poviliuk, – sako ji. – Tu tikras mano vyras.

***

Kai tėvas grįžo kitą kartą, jau buvau vyresnis, išmokęs daugelio dalykų: kaip užsegti mamai apyrankę, grandinėlę ant kaklo, suknelės užtrauktuką nugaroje.

Kai tėvas grįžo kitą kartą, kai kurie dalykai jau buvo nusistovėję: aš išnešdavau šiukšles, išsiurbdavau kilimus, išvalydavau grindis, mokėjau pagaminti kelis patiekalus, kad grįžusi namo mama turėtų ką valgyti.

Atrodo, kad tą kartą tėvas vis nerado sau vietos, norėjo daryti šį bei tą, bet viskas buvo užimta mano.

Jaučiausi tarsi turėčiau dalintis vyro pareigomis su juo, bet aš visai nenorėjau dalintis vyro pareigomis su juo.

Po mėnesio ir savaitės jis susirinko daiktus ir išėjo.

Tik šį kartą aš neverkiau.

Šį kartą aš nusišypsojau.

Lapkričio 28 d. 18 val. lankysiuosi Vilnius Jazz Bar Rūdninkų knygynas. Ateikit, o aš papasakosiu:

😎 ką daryti, kad visi suprastų, jog esi poetas;
🤧 apie grėsmę rašyti atvirai;
🙄 apie mūzų įtaką kūrybai ir sveikatai;
💩 apie melą, kad rašai atvirai;
💩 ko nedaryti, kai tavo rankraštį atmeta leidyklos;
💩 ir ką daryti, jei vis tiek niekas nesupranta, kad esi poetas.