��iek tiek apie sienas

 

Marcus Haas pie��inys ant namo, kur ��jo siena
Dar pamenu tuos laikus, kai stov��jo sienos. Berlyne pirm�� kart�� apsilankiau, kai ��ymioji betonin�� trij�� su puse metro auk����io siena dar stov��jo, j�� saugojo ginkluoti kareiviai, o mus persp��jo, kad jokiu b��du nebandytume artintis ir jos fotografuoti. Tada dar nei mes, nei j�� saugoj�� kareiviai ne��inojom, kad vos po m��nesio ji grius ir pasaulis negr����tamai pasikeis. Kai gr����au �� Berlyn�� po met��, ji jau buvo sutr��kin��jusi ir kiekvienas, kas neting��jo, gal��jo j�� dau��yti, taip i��liedamas neapykant�� sienoms ir net pasiimti gabal��l�� kaip suvenyr��, nes sienos visiems laikams dings ir mes patys jas nor��sim kuo grei��iau pamir��ti.

Pamenu, kaip dreb��davome va��iuodami �� Vokietij�� ar Austrij��, kol dar nebuvome ES. Kaskart tiesiant dokumentus bijodavome, kad esame tre��iar����iai ir m��s�� d��l ka��koki�� prie��as��i�� ne��sileis. Bet laikai keit��si, mes tapome lygiateisiais Europos nariais ir visos sienos dingo. M��s�� vaikai jau u��augo be j��.

Jau gyvenome Berlyne, kai buvo minimos 25-osios sienos griuvimo metin��s. Kelias dienas prie�� did��i��j�� ��vent�� buvo pastatyta ��viesos instaliacija ��� 15 km ilgio ruo��e, ten, kur kadaise miest�� skyr�� siena, dabar ��jo linija i�� 8000 heliu pripildyt�� ��vie��ian��i�� balt�� balion��. Miestas atrod�� ��venti��kai, simbolin�� sien�� rod�� visos televizijos, o t�� lemting��j�� lapkri��io 9 -��j�� vyko ka��kas pana��aus �� Baltijos keli��. ��mon��s buvo kvie��iami rinktis skirtingose vietose prie sienos, da��nas ��jo ten, kur ir buvo t�� istorin�� nakt��. A�� i��lipau i�� traukinio Potsdamo aik��t��s stotyje, gal��jau paeiti tik ��imt�� metr�� link parko, paskui ��moni�� buvo tiek daug, kad brautis �� priek�� jau buvo nemandagu. Septint�� ar a��tunt�� vakaro u��grojo Bethoveno devint��j�� ir akimirkos didingumo jaudulys pagavo ne vien��. Minia nu����iuvusi lauk��, net pati ne��inodama ko, ��mon��s stov��jo susikaup�� su savo prisiminimais. Ir tada, dar po keli�� minu��i��, vis dar grojant muzikai,  ��vie��iantys balionai vienas paskui kit�� pasileido nuo juos laikiusi�� stryp�� ir ��m�� kilti �� or��, at��jusi banga nuvilnijo tolyn ir siena, tikra to ��od��io prasme, i��l��k�� �� or��. ��mon��s plojo, lyd��dami balionus akimis, kol jie susiliejo su ��vaig��d��mis, jie ��ov�� ��ampanus, u��gul�� ��vilpukus, gleb��s��iavosi ir pyl�� nepa����stamiesiems �� taures visai kaip t�� nakt�� 1989 aisiais. Nebebuvo ryt�� ir vakar��, niekas nebeie��kojo vidini�� prie����, visi d��iaug��si taip, kaip mes d��iaug��m��s prisimin�� savo laisv��s kovas. Kas vien�� kart�� mat�� gri��nant sien��, niekuomet to nepamir��.

O prasid��jo viskas ne��ymiai, net did��iausi skeptikai net ne��tar��, kad b��t�� galima visi��kai padalinti miest��, perpjauti j�� kaip kump�� a��triu peiliu, kaip Marcus Haas pie��inyje Bernauer ��tras��je, buvusioje sienos mirties juostoje. Berlynas tuomet buvo toks keistas miestas, kuriame gal��jai sutikti keturi�� skirting�� armij�� kareivius ir klausytis vienos i�� daugelio radijo sto��i��, skaityti keliomis kalbomis leid��iamus laikra����ius ir matyti skirtingomis kalbomis u��ra��ytas i��kabas, ��ia visada b��davo laiko alui ir ��okiams, ��ia visi suprato gyvenimo trapum�� ir skub��jo juo m��gautis. Rus�� kontroliuojama pus�� tapo Ryt�� Vokietijos sostine, nuo pilkumos j�� gyventojai kartais atb��gdavo �� vakarus, kur lempu��i�� daugiau, muzika garsesn��, ��mon��s linksmesni, parduotuv��s pilnesn��s. Bet vien�� ryt�� tai baig��si. Miest�� per pus�� padalino spygliuota viela. Did��ioji dalis gyventoj�� man��, ��ia tik laikinai, ��ia turb��t taip reikia, vald��ia juk ��ino k�� daro, po dienos kitos turb��t visa tai nuims. Kiti i��kart suprato, kad tai nieko gero ne��ada ir miesto sumai��tyje band�� ����t b��t patekti anapus. Tas laikinai truko 29 metus, pab��gti i�� jo buvo prakti��kai nebe��manoma.

Sakoma, kad istorija m��gsta kartotis. Sakoma, kad jaunoji karta visada m��gsta neigti t��v�� ir seneli�� istorij��. Nes��mon��, niekas dabar tokio betoninio monstro nebestatys, sakiau ir a��. Nes��mon��, niekas dabar nebeatskirs vaik�� nuo t��v��, broli�� nuo seser��, niekas nebei��skirs geriausi�� draugi�� ar mylim��j��, niekas neskirstys ��moni�� pagal ras��, tautyb��, pa��i��ras, nes pasaulis juk pasimok�� i�� savo klaid��.

Gal pasimok��, o gal ir ne. Jau pus�� met�� stebiu ��mones tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, klausausi j�� pokalbi��, skaitau j�� komentarus, vesdama ekskursijas i��klausau atvykusi�� nuomones ir matau kaip nematoma ranka tiek ��ia, tiek ten v��l ren��ia sienas, kuri v��l atskiria brolius, sutuoktinius, draugus, kaimynus, vaikus nuo t��v��. Dabar sienos modernios, permatomos, ne kiekvienam gal ir ����i��rimos. Prasid��jo viskas turb��t socialiniuose tinkluose, paskui nedidel��s sienos atsirado darboviet��se, v��liau plyta po plytos kilo tarp draug��, ��eimose, kol galiausiai sienos tvirtinamos ��statymais nuolat ��i��rint, kad pro landas nepral��st�� jokie pab��g��liai, apie jas nuolat prane��in��ja uol��s ��urnalistai, ragindami ��mones dar paie��koti, ar tikrai j�� aplinkoj nebeliko prie���� ir galimybi�� pastatyti dar sien��.

Vakar, Berlyno sienos griuvimo metini�� dien��, Hamburgas prane����, kad prie�� rotu���� prad��tame statyti viename gra��iausi�� ��iaur��s Europoje kal��diniame miestelyje atsidurs neperlipama Tvora. Vienoje pus��je bus leid��iama linksmintis tiems, kas turi leidimus, ten liesis kar��tas vynas, sklandys kepam�� de��reli��, tro��kinam�� kop��st�� kvapai, skamb��s giesm��s. Kitoje pus��je b��riuosis visi kiti ��� ten nebus maisto ir g��rim��, tik dalis prekeivi�� ir galb��t viena kita karusel��, o mamos bandys vaikams atsakyti, kod��l jiems negalima anapus. Pana��iai, kaip kadaise prie Berlyno sienos. ��domu, ar bus i��rikiuoti kareiviai prie jos, ar ��mon��s Advento metu dar kalb��sis su atskirtaisiais, ar juos tikrai apims kal��din�� nuotaika ��inant, kad u�� sienos j�� tautie��iai, bendradarbiai, kaimynai, buv�� draugai, ��eimos nariai? Ar tikrai bus linksma net turint tuos laikinus leidimus �� laikin�� u��simir��im��? Ar neapims baim��, kad kai vald��ia i��moksta statyti sienas, d��l ma��os smulkmenos ir jie patys gali greitai atsidurti anapus? Jei kas b��t�� apie tokias Kal��das pasakoj��s prie�� metus, neb����iau patik��jusi, saky��iau - puikus siu��etas apsakymui arba kokiai nors pjesei. Net prie�� m��nes�� b����iau tvirtinus, kad sienos Vokietijoje nebekils, tai nebe��manoma.

Sienos kartais b��na netgi labai reikalingos ��� kad neatsitrenktum, kad nei��kristum, kad nesusi��eistum. Kad apsaugotum save ir kitus. Kad tur��tum u��uov��j�� ir kad jaustumeisi saugus. Kad apgintum savo ��eim��, savo kaim��, savo ��al��. Tokia yra i��orini�� sien�� prasm��. Ne��inau, kas laukia valstyb��s, kuri, u��uot ��i��r��jus i��orini�� sien��, visus resursus skiria vidini�� statymui. Pikti ir kariauti su artimaisiais pavarg�� ��mon��s paskui gali nebeiti ginti t�� sien��, kurios gyvybi��kai reikalingos j�� vaikams apsaugoti.



 •  0 comments  •  flag
Share on Twitter
Published on November 10, 2021 03:38
No comments have been added yet.


Lina Ever's Blog

Lina Ever
Lina Ever isn't a Goodreads Author (yet), but they do have a blog, so here are some recent posts imported from their feed.
Follow Lina Ever's blog with rss.