Saulė

“Buvo beveik penkios ryto, mes nugriuvome ant žemės prie kažkieno tvoros, viduje už langų blykčiojo įjungtas televizorius, keisti žmonės, pamaniau aš, gyvena šiame miestelyje, be kavinės ir garsiakalbio, be prostitučių ir čiupačiupsų, sėdi trobose užsirakinę, šūdžiai, visas spynas ir iki pat ryto žiūri televizorių. Ką jie žiūri? Kas jiems įdomu? Paskutinės naujienos? Ką jie nori išgirsti per paskutines naujienas? Ko jie tikisi iš šio pasaulio, užsirakinę nuo jo duris ir aklinai užsidarę langus? Ką jiems savo ruožtu gali parodyti šis pasaulis, ką jis parengė šiems keistiems žmonėms, penktą ryto žiūrintiems televizorių? Krepšinį? Tikrai, veikiausiai krepšinį, ką gi dar, jei ne krepšinį.”
― Serhiy Zhadan, Anarchy in the UKR