Aušra

“Tėvas, piršto galu prilaikydamas tavo stuburą, atsargiai atlenkė delną taip, kad tu išsitiesei, apsivertei ir likai gulėti ant nugaros. Žengiau į priekį, norėdamas geriau į tave įsižiūrėti. Sugniaužtu kumščiu tu pasikasei nosį, baisiai žaviai nusičiaudėjai ir pražiota burna pažvelgei į mane savimylos akimis. Ir aš išvydau, kad ši burna niekada nebus pasotinta, kad krūminiai niekados nenustos malę, o liežuvis niekada nepavargs būti vilgomas kitų gyvų būtybių kraujyje. Tuomet tavo lūpos sujudėjo. Mėginai ištarti savo pirmąjį žodį. Ir tas žodis buvo AŠ.”
― Sjón, From the Mouth of the Whale

“<...> there she looked out to meet that stroke of the Lighthouse, the long steady stroke, the last of the three, which was her stroke, for watching them in this mood always at this hour one could not help attaching oneself to one thing especially of the thing one saw; and this thing, the long steady stroke, was her stroke. Often she found herself sitting and looking, sitting and looking, with her work in her hands until she became the thing she looked at - that light for example.”
― Virginia Woolf

“Tiktai tada mane apėmė tikroji vienatė, ne užmūrytoji, netikroji, kuriai tamsu tarp sienų ir dar tamsiau už jų, o didžioji vienatvė, kuri yra šviesi kaip sodas be tvoros...”
― Hermann Broch, The Spell

“Gyventi, tarsi pasaulis negriūtų. Nevaikščioti po namus ašarotai. [...] Iš ryto, kai nesinori keltis ir gyventi, - šypsotis. Ir dar sykį nusišypsoti. Ir dar.”
― Mikhail Shishkin, Письмовник