Marius

“Čia mes kur kas ramiau negu Žemėje vertiname visus lagerius, žudynes ir kankinimus. Svarbi yra ne išorė, ne spygliuotos vielos ir sargybiniai su krauju ištroškusiais šunimis. Ne krematoriumai ir mėnesiniai naikinimo planai. Svarbiausias yra lageris, plytintis žmogaus viduje. Baisiausia, kai žmogus visą gyvenimą iškali milžiniškame lageryje, nematydamas jokių spygliuotų vielų, neužuosdamas krematoriumo dūmo. Kada nė nesuvokia kalįs. Tai didžiausia lagerinės sistemos pergalė.”
― Ričardas Gavelis, Vilnius Poker

“- Prieš tai mus vežė sunkvežimiais, dar Lietuvos žeme. Sargybinių buvo vos keletas, jie lošė kortom. O mes važiavom - trisdešimt sveikų, nesurakintų vyrų - ir nieko nedarėm , net nebandėm bėgt. Sėdėjom ir kažko laukėm... Kodėl mes, lietuviai, visada tik laukiam?”
― Ričardas Gavelis, Vilnius Poker

“Kuo nusikalto tavo protėviai, kada sutriko lietuvių tautos genetinis fondas? Kaip jį pataisyti? Gal reikia tapti genetiku?”
― Ričardas Gavelis, Vilniaus džiazas

“- Apleista bažnyčia! - pagaliau prabilo Gedis. - Tikra metafora. Vieta, kur palaidotas miręs Dievas. Ne Kristus, žinoma, ir ne barzdotasis Sabaotas su šventu karveliu po pažastim. Miręs Lietuvos Dievas. Kiekvienam lietuviui reiktų kasdien užeiti į apleistą, pridergtą bažnyčią. Juk tai mūsų dvasios atspindys: buvusios didybės liekanos ir šiukšlės, nuolaužos, dulkės. Mums būtina kasdien matyti, kad visi mūsų dievai mirę. Kad net visiškoj nevilty neturėsim į ką kreiptis. Juk mes seniai niekuo nebetikim. Kremlium šiandien gali tikėti vien idiotai, Kristum - fanatikai, lietuvių tautos dvasia - paranojikai, laikantys norima esamu. Proto galia, deja, tiki tik kvailiai.”
― Ričardas Gavelis, Vilnius Poker