Marius

“Kaip paaiškinti, kad visur ir visada, kiek užmatai, vienas idiotas valdo tūkstantį protingų, o šie ramiai paklūsta? Iš kur kiekvienoje visuomenėje randasi pilka tylinčioji dauguma? Argi neiškanuotas žmogus įmanytų vegetuoti bedvasėje būklėje ir tarti, jog viskas taip ir turi būti? Kodėl visada pakanka suimti tūkstantį, kad pražūtų teisingas milijonų reikalas?”
― Ričardas Gavelis, Vilnius Poker

“Čia mes kur kas ramiau negu Žemėje vertiname visus lagerius, žudynes ir kankinimus. Svarbi yra ne išorė, ne spygliuotos vielos ir sargybiniai su krauju ištroškusiais šunimis. Ne krematoriumai ir mėnesiniai naikinimo planai. Svarbiausias yra lageris, plytintis žmogaus viduje. Baisiausia, kai žmogus visą gyvenimą iškali milžiniškame lageryje, nematydamas jokių spygliuotų vielų, neužuosdamas krematoriumo dūmo. Kada nė nesuvokia kalįs. Tai didžiausia lagerinės sistemos pergalė.”
― Ričardas Gavelis, Vilnius Poker

“- Apleista bažnyčia! - pagaliau prabilo Gedis. - Tikra metafora. Vieta, kur palaidotas miręs Dievas. Ne Kristus, žinoma, ir ne barzdotasis Sabaotas su šventu karveliu po pažastim. Miręs Lietuvos Dievas. Kiekvienam lietuviui reiktų kasdien užeiti į apleistą, pridergtą bažnyčią. Juk tai mūsų dvasios atspindys: buvusios didybės liekanos ir šiukšlės, nuolaužos, dulkės. Mums būtina kasdien matyti, kad visi mūsų dievai mirę. Kad net visiškoj nevilty neturėsim į ką kreiptis. Juk mes seniai niekuo nebetikim. Kremlium šiandien gali tikėti vien idiotai, Kristum - fanatikai, lietuvių tautos dvasia - paranojikai, laikantys norima esamu. Proto galia, deja, tiki tik kvailiai.”
― Ričardas Gavelis, Vilnius Poker

“Kuo nusikalto tavo protėviai, kada sutriko lietuvių tautos genetinis fondas? Kaip jį pataisyti? Gal reikia tapti genetiku?”
― Ričardas Gavelis, Vilniaus džiazas