Status Updates From Mama namuose: trys valandos...

Toks smegenų polinkis rodosi logiškas ir naudingas, žiūrint iš išlikimo perspektyvos, bet absoliučiai nedžiugina pažvelgus motinos akimis. Paprasčiau kalbant, kad ir kiek tortų vaikams iškepčiau,kad ir kaip juos dekoruočiau, vis dėlto jiems gyvenime labiausiai įsimins tas, kuris benešant į svetainę netyčia žengtels ant žemės.

Tendencija labiau įsiminti blogus, o ne gerus dalykus - evoliucijos sukurtas išlikimo mechanizmas. Ryškiausiai įsimename būtent nemalonias situacijas, kad vėliau jų žūtbūt išvengtume. Žmogaus smegenys negatyvius dalykus fiksuoja detaliai, pavyzdžiui, “žalią gyvatė su geltonomis akimis”, o pozityvius, teigiami dalykai atmintyje dažniau išlieka kaip abstraktus įspūdis, pavyzdžiui “tortas”.

O kartais net ir esant pačioms palankiausioms aplinkybėms viskas priklauso nuo moters požiūrio į nėštumą apskritai. Nes vienos, išprievartautos badmečio viduryje, renkasi nešioti kūdikius, o kitos, apsidėliojusios dekoratyvinėmis pagalvėlėmis didmiesčio bute, vis tikina, kad dabar dar netinkamas laikas. Kodėl?

Motina gamta apie viską pagalvojo, ir dabar mano Špokas kriokia tam, kad sugebėčiau paleisti šitą saldų dvimetį ir jo augimą priimti kaip palaimą.

Mėgstu guosti save posakiu: jei nerėki ant savo vaikų, vadinasi, per mažai laiko praleidi su jais.