Justinas’s Reviews > Raudonosios mirties kaukė > Status Update

Pirmasis 100 psl. įveikta. Iš čia labiausiai norisi rekomenduoti alegoriją "Karalius Maras", kur nuostabiai dera humoras ir siaubas. "Berenikę", kur puikiai aprašomas grimzdimas į psichikos negalę. Taip pat vaizdingą "Mecengeršteiną" ir nors labai trumpą, bet savaip užburiančią paslaptingą sakmę "Tyla". Labiausiai nusivyliau "Hanso Pfalio nuotykiu" - visiškai neįtraukė.

5) Morela ir 6) Ligija - abi novelės atkartoja tą pačią - žmonos mirties ir mistinio sugrįžimo į gyvenimą temą. Tik vienu atveju ta mirtis pasakotojo buvo trokštama, kitu - nenorima. Ligijos pradžia pernelyg ištęsta ir nuobodoka. Tiek Berenikėje, tiek šiose novelėse pasakotojas keistai maniakiškai priklausomas nuo savo žmonos. O ankstyva gražios moters mirtis viena iš dažniausiai pasikartojančių temų Poe kūryboje.

2) Rankraštis, rastas butelyje - irgi neblogas apsakymas, tik norėtųsi labiau išplėtoto, grynai mistinis, kuriame tik pradžia realistinė, o vėliau prasideda dideli smagumynai ('vandens pragaras', jūreiviai-vaiduokliai).
3) Pasimatymas - Čia Poe toks, kokį prisimenu, puikiai sujungiantis romantikų aistringumą, gotikinį niūrumą ir netikėtą atomazgą. Čia, trečiame apsakyme, jau atsiranda ir svarbus moters personažas.

1) Mecengeršteinas - siaubo apsakymas, imituojantis tuo metu (1832) populiarius šio žanro kūrinius. Trumpas tekstas, labiausiai įsimenantis dėl vaizduotę žadinančios paslaptingos ugninio žirgo figūros.