Inga’s Reviews > Двадцать писем к другу > Status Update

Jau beveik perskaičiau knygą, tačiau vis negaliu to padaryti. Ne dėl to, kad neįdomu - anaiptol! Man ji taip patiko, kad aš nenoriu jos baigti! :(

Svetlana apėjo įvykių ratą ir vėl pasiekė tėvo mirtį, o pabaigai papasakojo apie dar kelių žmonių gyvenimus, tarp jų - brolio.

Labai liūdna ir brolio istorija, kurio didžioji gyvenimo dalis buvo nunuodyta alkoholizmu, nuo kurio jis ir mirė vos perkopęs 40metį...

Stalino vyresnysis sūnus Jakov išėjo į frontą. Ir ne bet kur, bet į pačią žiauriausią tuo metu vietą - vakarų Baltarusiją, kur jis buvo sučiuptas nelaisvėn ir nacių kalėjime išbuvo 4 metus, iki mirties. Naciai siūlė Stalinui mainyti sūnų į vieną iš jų belaisvių, tačiau tas atsisakė. Maža to, į kalėjimą buvo pasodinta Jakovo žmona Julia, nes buvo įtarta tėvynės išdavyste ir sąmokslu...

Vaikystėje visada prašė tėčio, kad nusivestų kartu į kiną. Kinas prasidėdavo 9 vakaro, o baigdavos neretai net 2 nakties, nes rodydavo po kelis filmus. Svetlana pasakoja, kaip tėvas sakydavo jai: "Na, šeimininke, ves mus!" Ir ji eidavo priešaky tuščiomis Kremliaus gatvėmis, o jai iš paskos vilkosi kovinių automobilių virtinė ir būrys sargybinių...

Man labai įstrigo vieta, kur Svetlana pasakoja, kaip partijos nariams buvo draudžiama gauti honorarus už savo straipsnius ir knygas, todėl jie sėmėsi pinigų iš valstybinio iždo savo asmeninėms reikmėms. Iš pradžių po truputį, bet paskiau, po karo, jau pradėjo vilas statytis už tuos pinigus.

Svetlana rašė apie mamą ir mamos savižudybę. Susidarė įspūdis, kad ji tarsi bandė ne tik pateisinti pačią savižudybę, pateikti ją kaip neišvengiamą dalyką, bet netgi ieškojo teigiamų dalykų tame, kas man yra nesuvokiama. Labiausiai pritrenkė mintis, kad jei mama nenusižudytų, tai anksčiau ar vėliau taptų stalino priešu ir ją 42ais sušaudytų kokiam nors lageryje kaip nutiko kai kuriems jos šeimos nariams...

Pasirodo, Berijos nekentė ne tik Stalino duktė Svetlana, bet ir jos motina Nadežda. Kai Stalinas klausė žmonos, kodėl toji nekentė Berijos ("Kame reikalas? Duok faktus!"), ji nežinojo kaip savo neapykantą pagrįsti ir tik sakė jam: "nežinau kokių faktų tau reikia, aš juk matau, kas jis niekšas! Aš nesėsiu su juo prie vieno stalo!" Stalinas tuomet supyko, nes laikė Beriją savo bičiuliu, ir liepė žmonai nešdintis lauk.