Samanta

“When a thousand people believe some made-up story for one month, that’s fake news. When a billion people believe it for a thousand years, that’s a religion, and we are admonished not to call it “fake news” in order not to hurt the feelings of the faithful (or incur their wrath). Note, however, that I am not denying the effectiveness or potential benevolence of religion. Just the opposite. For better or worse, fiction is among the most effective tools in humanity’s tool kit. By bringing people together, religious creeds make large-scale human cooperation possible. They inspire people to build hospitals, schools, and bridges in addition to armies and prisons. Adam and Eve never existed, but Chartres Cathedral is still beautiful.”
― Yuval Noah Harari, 21 Lessons for the 21st Century

“Homo sapiens is just not built for satisfaction. Human happiness depends less on objective condition and more on our own expectations. Expectations, however, tend to adapt to conditions, including to the condition of other people. When things improve, expectations balloon, and consequently even dramatic improvement in conditions might leave us as dissatisfied as before.”
― Yuval Noah Harari, 21 Lessons for the 21st Century

“Reikia perspėti bites, kad tas, kuris ateis pas jas, jau miręs. Jeigu nespėsiu, jis išsives jas su savimi. Pabeldžiau į avilį ir pasakiau tai, ką reikėjo:
– Bitės, bitelės. Gaspadorius mirė. Pasibudinkit.”
― Saulius Tomas Kondrotas, Žalčio žvilgsnis

“Aš sėdžiu šį vakarą, rašau, ir galvoju. Tikrai pasakius, aš negalvoju. Aš ne galvojantis žmogus. Su galva toli nenueisi. Aš tik sėdžiu taip ir klausaus, kas ateina iš erdvių gilumos, bandydamas atspėti, kas yra tikrai svarbu. Ir lyg girdžiu, kad tikrumoje niekas nėra svarbu, kad viskas praeina, kad viskas yra lygiai svarbu, ir kad mes visi esam tik lašeliai pasaulio ir gyvenimo vandenyne - tik ašara ant Fatimos veido - ir kad visos mūsų galvos ir idėjos ir sistemos yra tik niekas, tik niekas. Niekas, palyginant su širdimi, švelniu geru žodžiu, švelniu palietimu, pabučiavimu, žmogaus su žmogumi susitikimu, atviru žodžių pasikeitimu, padrąsinimu ar draugyste. A, visi tie nedideli žmogiški jausmai, emocijos, padainavimai kartu, ar eini ir išgeri alaus su kuo, gal net ant peties, kaip sako, paverki gal net. A, kaip viskas tai svarbu, daug giliau ir svarbiau, negu visos politinės ir ekonominės sistemos.”
― Jonas Mekas, Laiškai iš Niekur