Tumas

“Jie ateina į kiną tarsi išpažinties. Ateina apvalyti nuodėmingų sielų, kolektyviai priimti aliuzijos pavidalo komuniją. Saugioje salės tamsoje jie merkia akį autoriui, o tasai akį merkia jiems. Ant drobės, kurią pakiša režisierius, žiūrovai siuvinėja savo neapykantą smurtui. Tai vienkartinis hipnozės seansas, kurio veikimas baigiasi tą pačią akimirką, kai tik jie išeina iš kino, atsikratę sąžinės priekaištų, moralinių kančių, atsakomybės šmėklų. Paskui viskas kartojasi iš naujo: nusideda, gyvena savanaudiškai, vergauja, išduoda.”
― Tadeusz Konwicki, A Minor Apocalypse

“Šiais laikais jau niekas neskaito knygų taip, kaip jos buvo skaitomos prieš šimtą metų. Savo akimis matau, kad visiškai vienodai virškinamos režimo brošiūros ir Prustas, sensancingas amerikietiškas skaitalas ir Džoisas. Tie vėdarai, prikimšti juodų raidelių, būdavo ryte suryjami ir tučtuojau pašalinami. Nebuvo girdėti, kad kas nors dėl liūdno knygos finalo būtų paleidęs sau kulką į kaktą. Apskritai kitą dieną niekas jos neprisimindavo.”
― Tadeusz Konwicki, A Minor Apocalypse

“Troleibusas lėkė kaip raketa. Tokiu greičiu viešuoju transportu važiavau turbūt pirmą karta gyvenime. Gatvės buvo visiškai tuščios. Pasirodo, tokiu metu žmonės miega arba dar tik ruošiasi į darbą, o tokiems angliakasiams, prostitutėms arba, žinoma, virėjams, kaip aš dega visos žalios šviesos.”
― Ieva Dumbrytė, Šaltienos bistro

“Jis kruopščiai ištyrė tarybinio piliečio kelią nuo vaikų darželio ligi universiteto baigimo ir matematiškai tiksliai įrodė, kad visur ir visada mokoma vien ryti gatavus teiginius, negyvus įvaizdžius ir bedvases konstrukcijas. Niekur nemokoma mąstyti. Nemokoma pačiam kurti įvaizdžius, rasti teiginius, dėlioti logines schemas. Nemokama ieškoti tiesos, nemokoma abejoti. O baisiausia - nemokoma moralės ir žmogiškumo pagrindų. Žodžiu, auginami mėgdžiotojai, kalbančios papūgos, bedvasiai automatai - tik ne Homo sapiens. Martynas visad be galo gerbė sąvoką Homo sapiens. Antrojoje savo opuso dalyje pažėrė puokštę klaikiausių pavyzdžių - nuo debiliškų mokymo programų ligi jaunų žmogžudžių postringavimų: šie būdavo nužudę šiaip sau - netgi ne iš pykčio, ne dėl kokių juodų instinktų, vien dėl to, kad nė nesuvokė paprasčiausių žmogaus moralės pradų.”
― Ričardas Gavelis, Vilnius Poker